Priklausomi nuo narkotikų asmenys vengia kreiptis pagalbos į tam skirtas įstaigas.
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi” nariai svarsto, kokios yra vengimo priežastys ir kokie galimi sprendimo būdai.
Bijo diskriminacijos
Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi” specialistai išskiria dvi pagrindines priežasčių grupes, kurios dažniausiai užkerta kelią efektyviam narkotikų vartotojų gydymui ir gydymuisi. Tai – socialinio pakantumo stoka visuomenėje ir sveikatos priežiūros sistemos spragos.
Kitas su sveikatos sistema susijęs narkotikų vartotojų gydymąsi stabdantis veiksnys – šiuo metu egzistuojanti narkologinių ligonių įskaita, pagal kurią pagalbos besikreipiantis narkotikų vartotojas privalo būti įtrauktas į narkologinių ligonių įskaitą. Tai „užklijuoja žmogui etiketę” ir trukdo, net ir sveikstant, siekti visaverčio gyvenimo.
Įtraukia į įskaitą
Ir sveikatos priežiūros specialistai, ir besigydantys narkomanai vieningai tvirtino, kad opiausia problema yra „narkomano” stereotipo pasklidimas, kuris formuoja aplinkinių nuomonę ir neleidžia normaliai integruotis į visuomenę netgi tada, kai jis jau kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ar jau yra pasveikęs po gydomosios programos. Atvirkščiai, jei priklausantis nuo kvaišalų žmogus kreipėsi į valstybinę gydymo įstaigą, jis automatiškai yra įtraukiamas į narkologinių ligonių įskaitą. Toks medicininis įrašas daro įtaką darbo paieškoms, vairuotojo pažymėjimo įsigijimui.
Išbraukia po 5 metų
Anot Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiojo gydytojo Aleksandro Slatvickio, pacientui yra galimybė būti išbrauktam iš įskaitos.
Po reabilitacinio gydymo dėl alkoholio žmogus išbraukiamas iš įskaitos po 2 metų, o nelegalių narkotikų vartotojas – po 5 metų.
Nepaisant to, buvęs narkomanas Robertas tikina, kad kvaišalų vartotojai baiminasi būti „pažymėti” ilgam laikui, o gal ir visam gyvenimui, bijo aplinkinių pasmerkimo, bijo būti „nurašyti”.
Dviejų narkomanų mama sakėsi susidūrusi su vaikų adaptacijos visuomenėje problema ir skundėsi, kad su narkotikų „pelkėn” įklimpusiais žmonėmis elgiamasi nepakančiai ir per daug žiauriai.
Tuo tarpu Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė mano kitaip, teigdama, kad į pradedančius vartoti narkotikus paauglius žiūrima per daug atlaidžiai: „Apkvaišusių paauglių sulaikyti ilgesniam laikui ir tirti be tėvų žinios draudžia įstatymas, todėl jie nebijo net policininkų, laiko juos savo draugais”.
Nepakančiausi – medikai
Tačiau, anot „Galiu gyventi” organizacijos ekspertų, narkotikų vartotojams yra abejingi ne tik paprasti piliečiai, bet ir valstybinių institucijų darbuotojai, kurie turi įtakos šios problemos sprendimams. Atlikę tyrimą ekspertai išsiaiškino, kad mažiausiai pakantūs yra sveikatos priežiūros specialistai. Į nepakančiųjų sąrašą taip pat įtraukti savivaldybių darbuotojai bei švietimo darbuotojai.
Komentuodamas šią statistiką, gydytojas A.Slatvickis aiškino, kad tiek pedagogai, tiek ir patys gydytojai yra tik žmonės, turintys asmeninius įsitikinimus ir subjektyvų požiūrį į tai, kas vyksta aplinkui.