Daniškoms kiaulidėms Mažeikių rajone nepalankus ne tik Mažeikių rajono meras vegetaras Vilhelmas Džiugelis, bet ir dviejų kaimų gyventojai.
Bankrutavusio kiaulių komplekso bazėje kiaulių fermą ketinanti įkurti Danijos kapitalo įmonė „Bugenių Agro” susidūrė su gyventojų pasipriešinimu.
Prieš kompleksą, per metus užauginsiantį 43 tūkst. bekonų, Bugenių ir Ruzgų kaimų gyventojai surinko 203 parašus. Jie mano, jog ferma su savo kvapais sumažins jų turimų žemės sklypų ir pastatų vertę.
Kiaulių komplekso statybai anksčiau parašais yra pritarę 109 gyventojai, bet dalis jų dabar irgi nori savo parašus paskelbti negaliojančiais ir pasirašyti prieš kiaulides.
Danų atstovai tikina gyventojus, kad modernus kiaulių kompleksas terš aplinką kelis kartus mažiau nei buvusios kiaulidės, kuriose buvo užauginama 12 tūkstančių kiaulių per metus.
Vasarą srutos laukuose nebus laistomos, o pačių srutų dėl modernios šėrimo technologijos bus kelis kartus mažiau nei anksčiau.
„Lietuvos ryto” žiniomis, kiaulių komplekso statytojams nelabai sekasi rasti pakankamai žemės sklypų, kur jie galėtų laistyti srutas.
Žemės ūkio bendrovė „Ukrinų rapsas”, kuriai buvo pasiūlytos srutos, jų atsisakė.
Bendrovės vadovas Kazys Stankevičius sakė, kad jų bendrovei nėra tinkama kiaulių augintojų naudojama išlaistymo technologija.
Kiaulių srutos labiau tiktų ne pasėliams, o pūdymams.
„Ukrinų rapso” apskaičiavimais, laistant srutas tokiu būdu, kokį siūlo „Bugenių Agro”, būtų daugiau žalos nei naudos. Be to, nėra ir patikimų agrotechnikos specialistų rekomendacijų, kaip naudoti srutas.
Blogi kvapai, kurių baidosi ir už dešimties kilometrų esantys Mažeikiai, nėra joks argumentas, nes jie nėra reglamentuoti jokiais įstatymais.
Danijos įmonė nusipirko ne ką kita, o kiaulides, todėl jiems netgi nereikia specialaus leidimo naujai veiklai.
Šiuo metu padėtis klostosi taip: kompleksas Mažeikių rajone, ko gero, bus, tik neaišku, kiek kiaulių jame bus auginama.
Pagal maksimalų planuojamą kiaulių skaičių, kiaulidžių savininkams šalia komplekso reikėtų apie 1,3 tūkstančio hektarų laukų, kuriuose būtų laistomos srutos.
Tačiau abejotina, ar tiek sklypų bus rasta.
Lietuvos vandens ūkio instituto mokslininkas Zenonas Strusevičius „Lietuvos rytui” tvirtino, kad apie daniško kiaulių komplekso taršą Mažeikių rajone kol kas kalbėti anksti.
Kol kas nėra atlikti šio objekto poveikio aplinkai tyrimai.
Komplekso sanitarinė zona, kurią nustatys Sveikatos apsaugos ministerija, gali labai sumažėti, palyginti su senųjų kiaulidžių sanitarine zona.
Tokiu atveju parašai, kuriais protestuojama prieš kiaulides, nebebus kliūtis stabdyti projektą.
Raseinių rajono savivaldybė turi panašią patirtį kaip ir Mažeikių. Raseinių rajone danai taip pat nusipirko buvusio kiaulių komplekso pastatus.
Tačiau kiaulidžių savininkams teko kelis kartus mažinti auginti planuojamų kiaulių skaičių.
Tai nutiko dėl to, kad projekto vykdytojai buvo priversti siaurinti sanitarinę zoną ir nerado pakankamai ūkininkų, kurie pageidautų srutų savo laukuose.
Kai kurie žemdirbiai, jau sudarę srutų laistymo sutartis, atsisakė savo ketinimų.
Anot Raseinių rajono mero pavaduotojo Lino Dargevičiaus, kiaulių komplekso poveikio aplinkai programoje, kuri buvo pateikta savivaldybei, rajono aplinkosaugos specialistai ir ekologai pristigo profesionalumo ir patikimos, argumentuotos informacijos.