Širdies napakankamumas – tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo aprūpinimo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų
Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės Kardiologinio skyriaus vedėja Lina Grigonienė žmogaus širdį vaizdžiai lygina su siurbliu. „Širdis – tai siurblys, – sako kardiologė. – Ji pumpuoja kraują į pačią stambiausią kraujagyslę – aortą. Aortai judant banginiais judesiais, kraujas perpumpuojamas į visus organizmo audinius ir organus”. Pasak gydytojos, tada, kai širdis pradeda silpti ir sutrinka kraujo cirkuliacija, ima vystytis širdies nepakankamumas.
Susirgimą lemia daug priežasčių
Pradžioje pacientai dažniausiai nepastebi jokių ligos požymių – pajutę silpnumą ar nuovargį jie randa tam pateisinamų priežasčių ir apie širdies nepakankamumo galimybę nė nepagalvoja. Įtarimas kyla tik tada, kai žmogus ima dusti atlikdamas įprastus, kasdienius darbus. Be to, jiems kaupiasi skysčiai, patinsta kojos, neretai gulėti jiems norisi aukščiau pakelta galva, todėl pradeda miegoti ant dviejų pagalvių. Kokios priežastys lemia funkcinių širdies rezervų išsekimą ir sukelia širdies nepakankamumą? Jų yra daug ir įvairių: sunkus fizinis darbas, netinkama mityba, žalingi įpročiai, padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis, cholesterolio apykaitos sutrikimas, cukraligė, antsvoris. Širdies nepakankamumo priežastimi gali tapti ir silpni žmogaus raumenys. Esą kuo mažiau treniruoti raumenys, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai. „Jeigu jūsų gyvenimo būdas yra sėslus, stenkitės kasdien atlikti įvairių fizinių pratimų”, – pataria Grigonienė. Pavyzdžiui, sėdėdami prie kompiuterio, judinkite kojų pirštus, po kelis kartus sutraukite ir atpalaiduokite sėdmenų ir pilvo raumenis. Dieną radę laisvą minutėlę padarykite pratimų stuburui stiprinti.
Prabudus dideli krūviai širdžiai nėra naudingi. Rytą nusiprauskite po dušu, išsitrinkite rankšluosčiu, atlikite savimasažą. Naudinga rytinė mankšta, pasivaikščiojimas ar negreitas bėgimas.
Teks keisti gyvenimo būdą
Širdies nepakankamumą gali nustatyti tik gydytojas, remdamasis ligonio simptomais, apžiūra, širdies echoskopija, plaučių rentgenologinio tyrimo duomenimis, elektrokardiograma. Kai kada atliekami ir kiti tyrimai, ligos priežasčiai patikslinti, pavyzdžiui, širdies zondavimas. Kardiologė pabrėžia, kad norintiems gyvenimo kokybę pagerinti pacientams neužtenka medikamentinio gydymo, jiems pravartu pakeisti gyvenimo būdą ir mitybos įpročius.
Naudingi patarimai:
* Rekomenduojama laikytis dietos: apribokite riebalų kiekį maiste, daugiau vartokite saulėgrąžų, rapsų, sojų aliejaus, valgykite jūros žuvų patiekalų.
* Vartojant šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus organizmas netenka kalio, o kartu ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai. Magnio – bazilikas, sojų pupelės, ryžiai, fermentinis sūris.
* Valgykite nedidelėmis porcijomis 4-5 kartus per dieną.
* Ribokite druskos bei skysčių vartojimą. Jei gydytojas nenurodė kitaip, tai riba yra iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas ir sriubas.
* Atsisakykite gyvulinių riebalų, grietinėlės, grybų, ledų.
* į valgiaraštį įtraukite liesą varškę, garintus kotletus, baklažanus, nasturtas, krapus, pupeles.
* Atsikratykite žalingų įpročių – tabako ir alkoholio gaminių.
* Norėdami atsikratyti antsvorio, nebadaukite ir nevartokite lieknėjimą skatinančių preparatų – atsikratyti kelių kilogramų pavyks subalansavus mitybą.
* Būtinas fizinis aktyvumas: rekomenduojama kasdien pasivaikščioti gryname ore.