Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai minint savo veiklos 15 metų sukaktį prisimenama tai, nuo ko pradėta, įvertinama, kas padaryta, ir žiūrima į ateitį.
Perimti žemę ir laivus
Pirmasis Uosto direkcijos direktorius Eugenijus Špėlys vadovavo vos kelis mėnesius, mat po pučo jam teko skubiai keisti iš jūrų žvejybos uosto vadovo pareigų pasitraukusį Vladileną Besčastną. Pasak E. Špėlio, eiti tokias pareigas norinčiųjų nebuvo. Kažkam reikėjo vadovauti žvejybos uostui, nes po pučo buvo būtina skubiai perrašyti Sovietų Sąjungai priklausiusius laivus Lietuvai. Jeigu dokumentacija nebūtų buvusi laiku sutvarkyta, Rusija galėjo pareikšti pretenzijas ir atsiimti laivus.
E. Špėlys prisimena tuos laikus, kai direkcijoje tedirbo 5 žmonės. Per kelis mėnesius buvo parengti jos įstatai. Reikėjo perimti žemę, valdyti uostą, kad žvejybos ir prekybos uostuose nebūtų pradėta statyti neturint viso uosto vizijos. Kai žemė buvo perduota direkcijai, ji pradėjo ją nuomoti. Taigi pirmaisiais nepriklausomybės metais pagrindinis tikslas buvo perimti žemę ir laivus.
E. Špėlio manymu, dabar Uosto direkcijos veikla normali: daug padaryta, daug daroma, pinigai uždirbami. Pasak jo, gal daugiau dėmesio reikėtų skirti konkursams, kad be reikalo nebūtų gaištamas laikas įvairiems ginčams.
„Džiaugiasi širdis”
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos uosto kapitonas – Nikolajus Severinčikas. 1990 metais jis, 26 metus išdirbęs jūroje laivų kapitonu, tapo tuometinio Klaipėdos prekybos uosto kapitonu. 1991 m. susisiekimo ministras Jonas Biržiškis jį paskyrė uosto kapitonu. 1993 m. prie Uosto direkcijos buvo prijungta uosto kapitono valdyba, kurioje tuo metu dirbo 85 žmonės. N. Severinčikas uosto kapitonu dirbo beveik 10 metų iki 1999 m. lapkričio, kol komandiruotėje Londone jį užklupo sunki liga.
Būdamas jau 60 metų jis tebedirba Uosto direkcijoje, yra referentas jūrų teisės klausimais. „Žiūriu pro savo kabineto langą, matau – laivai plaukia, vadinasi, viskas mano uoste gerai”, – sako pirmasis kapitonas.
Tuos 10 metų, kai reikėjo dirbti iš peties, norint, kad Lietuvos uoste viskas būtų taip, kaip reikia, jis puikiai prisimena. Teko studijuoti Tarptautinės jūrinės organizacijos dokumentus ir taikyti Lietuvoje. Buvo toks metas, kad vos ne kasdien tekdavo važiuoti į Vilnių, nes labai daug klausimų buvo sprendžiama sostinėje.
Kartą, vidurnaktį, N. Severinčikas buvo pažadintas ir iškviestas į darbą. Uoste avarinė situacija – laivas per audrą nešamas ant kranto. Susisiekęs su laivo kapitonu jis pareikalavo nukirsti inkaro grandinę. Šis pasakė negalįs to padaryti. Tada uosto kapitonas paprašė leisti jam pasikalbėti su laivo bocmanu. Grandinė buvo nukirsta, laivas išvengė seklumos. Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas šią istoriją papasakojo norėdamas atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus išmanytų savo darbą.
Paklaustas, ar lengviau būti laivo ar uosto kapitonu, N. Severinčikas atsakė: „Jūroje supa, bet esi laisvesnis, krante lyg ir tvirtas pagrindas po kojomis, bet labai daug sumaišties. Aš visur stengiausi dirbti gerai. Dabar, kai matau, kiek daug padaryta uoste, man džiaugiasi širdis”.
Anksčiau neįsivaizduota
Dabartinis Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius eiti šias pareigas susisiekimo ministro buvo paskirtas 2000-aisiais rugsėjį. Jis džiaugiasi tuo, jog pastatyti naujieji molai pagerino laivų stovėjimo uoste sąlygas. Dabar nebereikia dėl audros nutraukti krovą ir išvesti laivus į išorinį reidą. Anksčiau net įsivaizduoti nebuvo galima, kad pučiant vėjui, kurio greitis 25 m/s, „Panamax” tipo laivai ramiai stovės prie krantinių.
Išdygę krovos kompleksai, jų kupolai, kranai pradėjo trukdyti saugiam laivų eismui – užstojo vedlines. „Uosto plėtra gamybos atžvilgiu žengė sparčiau, o saugiai laivybai teko ją vytis”, – sako V. Lukoševičius. – Reikėjo keisti vedlines, įrengti naujus šviečiančius navigacinius ženklus ant pirsų.”
Neseniai uosto kapitonas V. Lukoševičius pasirašė įsakymą, leidžiantį pietinėje uosto dalyje, prie LKAB „Klaipėdos Smeltė” krantinių, švartuoti „Panamax” tipo laivus, kurių grimzlė – 11,5 m, anksčiau toje vietoje leistina grimzlė buvo 8,5 m.
Tarnybas – į vieną vietą
2000 m. lapkričio mėnesį pradėta spręsti problema – Uosto direkcija su savo laivais liko be krantinės. 2004-ųjų pabaigoje valstybė perėmė už skolas AB „Senoji Baltija” bazę. Dabar joje įkurdinta didžiausia Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba, Laivyno skyrius ir Laivybos kanalo tarnyba. Jau gautas Susisiekimo ministerijos pritarimas į minėtą laivyno bazę iškelti ir uosto dispečerinę, esančią prie naujosios perkėlos. Taigi uosto kapitono tarnybos nebebus išmėtytos po visą uostą.
Laivų eismo tarnyba (LET) bus įkurta dabartiniame dispečerinės bokšte. Norima kuo greičiau iškelti dispečerinę ir jos patalpas paruošti tam, kad būtų galima montuoti modernizuotą LET įrangą, kuri šiuo metu perkama. Pasak uosto kapitono, senajai įrangai jau 10 metų, tad ją būtina keisti naujos kartos įranga. Beje, šių metų pabaigoje Kopgalyje turėtų būti pastatytas ir naujas LET ažūrinis bokštas. V. Lukoševičius apgailestauja, kad atsisakyta sumanymo statyti tokį bokštą, kokie yra daugelyje pasaulio uostų, kuris būtų buvęs geras jūrinis akcentas.
Iš pradžių informacija iš ano kranto į LET bus perduodama radijo bangomis. Ateityje šį įranga liks dubliuojanti, o pagrindinė informacija bus perduodama šviesolaidžiu. Tikimasi, kad tuo metu, kai į Kopgalį bus vedamas povandeninis elektros kabelis, kartu bus nutiestas ir Uosto direkcijai reikalingas šviesolaidis.
Laivyba – specifinis klausimas
„Mano darbo direkcijoje metai buvo reorganizacijų, restruktūrizacijų laikas. Manau, kad steigti Lietuvos saugios laivybos administraciją buvo būtina, priešingu atveju mažiausiai 60 etatų būtų reikėję įsteigti uosto kapitono tarnybose. Su tais tarptautiniais dokumentais, su kuriais dabar dirba administracijos darbuotojai, nebūtų buvę įmanoma susitvarkyti tomis pajėgomis, kurias tuo metu turėjo uosto kapitonas. Uosto direkcija yra ūkio subjektas ir negali vykdyti tarptautinių konvencijų, susijusių su saugia laivyba, priežiūros. Nenormalu, kai ūkio subjektas pats kontroliuoja savo darbą. Europos Sąjunga irgi įkūrė bendrą visai ES saugios laivybos jūrinę administraciją. Laivybos klausimai yra ypač svarbūs ir reikalauja atskiro dėmesio”, – sako V. Lukoševičius.