Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių medikas negali verstis medicinine praktika, jei nėra apsidraudęs. Lietuvoje jau antri metai civilinės atsakomybės draudimu privalo apsidrausti sveikatos priežiūros įstaigos, o gydytojai tai daro savanoriškai. Maždaug tik trečdalis jų yra apsidraudę, nors teismuose nuolat daugėja ligonių pretenzijų ir ieškinių. Jų sumos didėja iki milijonų litų. Medikus finansiškai baudžia ir valstybinės institucijos (ligonių kasos, „Sodra”). Dėl to patirtus finansinius nuostolius ar bent dalį jų galėtų atlyginti draudimas.
Pačios skaudžiausios klaidos
„Be jokių abejonių, mums būtina apsidrausti, nes esame padidintos rizikos profesijos atstovai, – tvirtina Kauno medicinos universiteto (KMU) Neurochirurgijos klinikos Stuburo ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovas Bronius Špakauskas. – Nepakanka vien gydymo įstaigų civilinės atsakomybės draudimo. Teismas atlyginti žalą priteisia iš ligoninių, poliklinikų, o šios tas priteistas sumas gali išreikalauti iš gydytojo. Jei jis bus neapsidraudęs, patirs didžiulius nuostolius”.
Klaidų padaro įvairių profesijų žmonės, tačiau gydytojų – pačios skaudžiausios, nes jų rankose žmonių sveikata ir gyvybė. Medikų atlyginimai- maži, o atsakomybė – didelė. Gydytojo civilinės atsakomybės draudimas leidžia jam kasdieninėje profesinėje veikloje jaustis labiau užtikrintam. Saugiau ir ligoniams: jei gydytojas padarys klaidą ir dėl to ligonio sveikatai bus padaryta žala, ją atlygins draudimo bendrovė. Draudimo kompanija padengs ir galimus gydytojo materialinius nuostolius dėl įrodytos klaidos.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) iniciatyva pirmą kartą dauguma sąjungos narių buvo apdrausti civilinės atsakomybės draudimu nuo profesinių klaidų prieš penkerius metus. Tuomet su draudimo bendrovėmis sutarta, kad didžiausia išmoka už gydytojo padarytą žalą sieks 10 tūkst. litų. Šitokia suma pasirinkta prieš tai atlikus penkerių metų analizę, iš kurios paaiškėjo, kad didžiausia gydytojo padaryta žala siekė 15 tūkst. litų. Tačiau, laikui bėgant, ieškinių teismuose daugėja ir jų sumos didėja: jau pasitaiko pacientų milijoninių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Plačiai nuskambėjo Marijampolės atvejis, kai dėl šio rajono ligoninės medikų kaltės buvo padaryta žala naujagimių dvynukų sveikatai ir ligoninė turėjo jų tėvams sumokėti 500 tūkstančių litų (ieškinys buvo dvigubai didesnis). Koks medikas galėtų sumokėti tokias sumas ir atlyginti žalą nukentėjusiems žmonėms?
Daugėja ligonių pretenzijų
Lietuvos gydytojų sąjungoje – apie 8 tūkstančiai narių (šalyje dirba apie 12 tūkst. gydytojų). Beveik 5 tūkstančiai sąjungos narių apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu. LGS vykdomas centralizuotas draudimas leidžia išsiderėti palankesnes sąlygas gydytojui, nei draudžiantis individualiai.
„Draudžiasi dar ne visi. Gaila, kad dar yra nesuprantančių draudimo būtinybės, – apgailestavo LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. – Tarp neapsidraudusių trijų tūkstančių yra tokių specialybių medikų, kurie neturi tiesioginio kontakto su ligoniais ir jiems draudimas galbūt nėra būtinas. Nuo liepos mėnesio vėl drausimės civilinės atsakomybės draudimu, todėl tikiuosi, kad tai padaryti nuspręs daugiau gydytojų. Draudžiamės penkti metai ir įsitikinome, kad draudimas reikalingas”.
Pirmaisiais gydytojų civilinės atsakomybės draudimo metais draudiminių įvykių buvo nedaug. Antraisiais – užfiksuota po 4-5 per mėnesį ir kasmet daugėja ligonių pretenzijų.
Draudžiantis metams gydytojas turi sumokėti 50 litų. Draudiminio įvykio atveju (žalos atlyginimo) draudimo bendrovė įsipareigojusi išmokėti iki 20 tūkstančių litų. Dalis gydytojų apsidraudę didesne suma – 50 tūkstančių litų.
„Dar turime 50 tūkstančių litų fondą ir, reikalui esant, galime padidinti išmoką”, – sakė L.Labanauskas.
Išmokėjo 160 tūkst. litų
Lietuvos gydytojų sąjungos nariai civilinės atsakomybės draudimu yra apsidraudę uždarojoje akcinėje bendrovėje „BTA draudimas”. Draudikas tampa tarpininku tarp gydytojo ir ligonio. Atsitikus nelaimei, svarbu rasti konstruktyvų ir abiem pusėm priimtiną sprendimą.
„BTA draudimas” Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovas Eugenijus Bulavas teigė, jog per praėjusius metus bendrovė už buvusius draudiminius įvykius išmokėjo 160 tūkstančių litų medikų padarytai ligoniams žalai atlyginti.
„Šiuo metu bylinėjamės Druskininkuose, kur ligonės tėvai gydytojui pateikė 2,5 milijono litų ieškinį už, jų teigimu, padarytą žalą sveikatai”, – sakė E.Bulavas.
Gydytojų finansinių nuostolių, kuriuos jie patiria dėl ligonių kasų sankcijų ir baudų, draudimo bendrovė nekompensuoja.
„Mes siūlėm tokią sąlygą už papildomą 10 litų įmoką įtraukti į sutartį, ribojant išmokos dydį iki 500-1000 litų. Tačiau Lietuvos gydytojų sąjunga padariusi apklausą nusprendė, kad tai neaktualu ir neapsimoka. Tačiau pastaruoju metu sulaukiame nemažai gydytojų skambučių, kuomet teiraujamasi apie galimybes gauti išmokas minėtais atvejais”, – teigė E.Bulavas.
Reikalaus grąžinti
„Kauno diena” rašė, kai Kauno teritorinė ligonių kasa šeimos gydytoją nubaudė už tai, kad jis ligoniui skyrė brangius vaistus (oficiali formuluotė buvo kitokia – neva tas vaistas netinkamas ligoniui). Šeimos gydytojas į ligonių kasos biudžetą turėjo sumokėti 400 litų. Analogiškų atvejų buvo ir daugiau.
Nubausta ir Kauno Centro poliklinikos šeimos gydytoja. Jos ligonis buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose. Po to Klinikų paskirtą gydymą tęsė Centro poliklinikos šeimos gydytoja.
„Tačiau ligonių kasa mus nubaudė už tai, kad šeimos gydytoja skyrė ligoniui vaistus, kuriais gydė trečiojo lygio gydymo įstaiga – Klinikos ir kuriais nurodė toliau gydyti ligonį poliklinikoje. Tačiau aukščiausio lygio gydymo įstaigos medikų skirtas gydymas ligonių kasai, pasirodo, ne argumentas. Mums pasakė, kad visai nesvarbu, kaip gydo trečiojo lygio gydymo įstaiga – ji turi visai kitokį finansavimą, o poliklinika brangius vaistus turi keisti pigesniais. Polikliniką ligonių kasa nubaudė, mes ligoniui nebegalėjome toliau skirti tų vaistų, kurie jam geriausiai tiko, ir nepatenkintas ligonis pasirinko kitą gydymo įstaigą”, – teigė Centro poliklinikos direktorius Gintaras Aukštakalnis.
Lietuvos gydytojų sąjunga šiuo metu analizuoja tokius atvejus.
„Ligonių kasa negali bausti gydytojo už paskirtus brangius vaistus, – sakė LGS prezidentas Liutauras Labanauskas. – Ji turi teisę mediką bausti, jei jis paskyrė kompensuojamąjį vaistą, nors jis nepriklauso, arba kompensacija buvo neteisingai nurodyta. Diskutuosim ir su ligonių kasom. Jei paaiškės, kad gydytojai nubausti nepagrįstai, ligonių kasos turės grąžinti pinigus”.
Ligonių kasos pinigus už neva biudžetui padarytą žalą išreikalauja iš gydymo įstaigos. „Nenorėdama konfliktuoti su ligonių kasa, gydymo įstaiga lengvai sumoka pinigus, o po to terorizuoja gydytoją, – sakė L.Labanauskas. – Privalomas įstaigų civilinės atsakomybės draudimas tokiais atvejais gydytojo negelbsti”.
Medikai nėra visagaliai
Nuo 2005 metų įsigaliojęs privalomasis sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir pradėjusi veikti ikiteisminė žalos sveikatai atlyginimo tvarka – tai dvi pacientų teises saugančios garantinės sistemos.
„Aš ne prieš atsakomybę, tačiau medikų atsakomybė turėtų būti adekvati atlyginimams ir valstybės skiriamoms pinigų sumoms už medicinos paslaugas, – sako gydytojas B.Špakauskas. – Kol kas neapibrėžta, kokios sumos gali būti priteistos už moralinę žalą. Žmogus dabar už ją gali prašyti priteisti milijonus litų. Išgirsta, kad Amerikoje chirurgas buvo nubaustas milijonu dolerių, bet pamiršta, kad jis per metus uždirba tą milijoną ir gali jį sumokėti. O kai mūsų gydytojai uždirba keletą tūkstančių litų, tai tų milijonų niekada nepajėgs sumokėti.
Kai girtas vairuotojas padaro autoavariją ir žūsta keletas žmonių, iš jo neprašo milijonų, tačiau jų reikalauja iš chirurgo, mirus jo operuotam ligoniui. Turbūt nerasime nė vieno chirurgo, kad per jo ilgametę darbo praktiką nebūtų numiręs nė vienas ligonis. Juk ne visada medikas gali išgelbėti gyvybę – tai priklauso ne tik nuo jo profesinės kvalifikacijos, bet ir nuo ligonio būklės sunkumo”.
Kadangi gydymo įstaigos civilinės atsakomybės draudimas yra ribotas, o ligoniui padaryta žala gali būti įvertinta didesne suma, nei yra apsidraudusi įstaiga, tokiais atvejais, chirurgo nuomone, padėtų individualus gydytojų civilinės atsakomybės draudimas.
Ministerija įtakos nedaro
Sveikatos apsaugos viceministras Rimantas Šadžius pažymėjo, kad už gydymo įstaigoje besigydantį ligonį atsako įstaiga. Ji turės atlyginti ligoniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
„Gydytojo atsakomybė egzistuoja, bet jei jis nepadarė nusikaltimo, jei žala ligoniui padaryta mediko veiklos, kuri yra rizikinga, rėmuose, žalą atlygins gydymo įstaiga. Tačiau įstaiga gali pareikalauti iš gydytojo atlyginti nuostolius, – patvirtino R.Šadžius. – Reikalaujama suma gali būti ne didesnė nei trys gydytojo vidutinės mėnesinės algos. Šį ribotą sumos dydį nurodo Darbo kodeksas. Jei gydytojas asmeniškai apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu tokiai rizikai, tai draudimas padės jam atsiskaityti su gydymo įstaiga”.
Sveikatos apsaugos ministerija jokios įtakos gydytojų apsisprendimui, ar draustis asmeniniu civilinės atsakomybės draudimu, nedaro.
„Kiekvienas skaičiuoja pats: ar galės atsiskaityti su įstaiga už padarytą žalą, ar ne”, – sakė R.Šadžius. Viceministras pažymėjo, kad teismas, priteisdamas atlyginti žalą, paprastai atsižvelgia, ar neperžengiama riba tarp žalos atlyginimo ir noro praturtėti.
„Pagal Civilinę teisę žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltinis, – sakė R.Šadžius. – Ieškant žalos, negalima išieškoti jos daugiau, nei padaryta. Kai kalbama apie neturtinę žalą, sunkiau pasakyti, kokia ji buvo padaryta. Teismas ją nustato, atsižvelgdamas į analogiškus atvejus, įvertinęs turtinę padėtį to, kuris turės tą žalą atlyginti. Žmogaus sveikatai padaryta žala yra didelė ir ji turi būti atlyginta, bet jei teismas priteis ligoninei sumokėti 20 milijonų litų, ji nepajėgs nukentėjusiajam jų sumokėti ir turės užsidaryti. O ją uždarius, ligoniai neturės kur gydytis”.