Su pirmąja žaluma prasideda sergančiųjų šienlige kančios. Vėjas žiedadulkes gali nunešti labai toli, jų išvengti neįmanoma. Todėl žydėjimo sezonui reikėtų ruoštis gerokai iš anksto – tik tada saulė bei žiedai nusišypsos ir jums!
Šienligė arba polinozė dar vadinama šieno karštlige, šieno sloga arba pavasario ir vasaros sloga. Tai medžių, varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenų sukeltas nosies gleivinės uždegimas. Jis atsiranda dėl nenormalios, padidėjusios organizmo reakcijos į augalų žiedadulkes. Ligai būdingas sezoniškumas: pacientų savijauta pablogėja saulėtą, karštą ir vėjuotą dieną, o pasitaiso vėsiu ir lietingu oru. Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos gydytoja pediatrė, vaikų alergologė Odilija Rudzevičienė pastebi, kad alerginė reakcija pasikartoja kasmet beveik tuo pačiu metu: septynių-dvylikos dienų tikslumu.
Dabar Lietuvoje šienlige serga apie septyni tūkstančiai gyventojų. Polinoze gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau dažniausia ji „nusitaiko” į mokyklinio amžiaus vaikus. Paprastai liga kankina jaunus žmones, iki trisdešimties metų, vėlesniame amžiuje sergamumas mažėja. „Vis dėlto sergančiųjų šienlige skaičių sunku nustatyti, nes yra žmonių, kurie serga lengva šienligės forma ir į gydytojus nesikreipia. Tiesa, seniai nustatyta, kad miestiečius šis negalavimas vargina tris kartus dažniau nei kaimo gyventojus – matyt, lemia įvairių teršalų poveikis”, – sako Rudzevičienė.
Sergama ne tik vasarą
Šienlige pradedama sirgti žiedadulkėms pasklidus ore. Nustatyta, kad alergiją sukelia maždaug penkiasdešimties rūšių augalai. Kai žiedadulkės lakios ir lengvos, ore tvyro didelė šių dalelių koncentracija. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių žiedadulkės. „Kuo jos smulkesnės, tuo ryškesnės jų alergizuojančios savybės, tuo giliau į kvėpavimo takus žiedadulkės gali įsiskverbti. Dėl to žolių žiedadulkės alergizuoja dažniau nei medžių. Be to, vėjo nešiojamos žiedadulkės alergizuoja labiau nei platinamos vabzdžių”, – pasakoja gydytoja.
Lietuvoje šienligę dažniausiai sukelia motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino ir javų žiedadulkės. Gali alergizuoti ir topolių sėklos ar pienių pūkai. Nereta negalavimo priežastimi tampa lazdynų, alksnių ir beržų žirginiai bei gluosnių „kačiukai”. Žiemą šienlige galima susirgti dėl sausų puokščių ar verbų.
Varginantys ligos požymiai
Alerginio negalavimo simptomai įvairūs. Pirmiausia liga gali prasidėti akių uždegimu. Tada ima niežėti akių vokus, akys parausta, perši, ašaroja. Dažniausiai pacientai skundžiasi stipria sloga – rinitu. „Alerginiam rinitui būdinga priepuolinė simptomų triada: pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, nuolatinis vandeningų išskyrų tekėjimas iš jos, priepuolinis čiaudulys. Nosis užburksta, patinsta, niežti. Dėl to neretai susilpnėja uoslė. Kartais ligoniams patinsta veidas, atsiranda bėrimų, pakyla temperatūra, ima peršėti gerklę ir gomurį”, – šienligės požymius vardija medicinos mokslų daktarė.
Alerginė sloga trikdo sergančiųjų kasdieninę veiklą, mažina darbingumą. Dėl patiriamo diskomforto ligonius kankina miego sutrikimai, jie tampa nervingi. Paaugliai nesugeba susikaupti, kyla mokymosi problemų.
Gydyti būtina
Sergant alergine sloga reikia kreiptis į gydytoją otorinolaringologą arba alergologą – specialistas paskirs vaistų ligos paūmėjimams sušvelninti. Jei alerginį rinitą sukelia žydinčių medžių žiedadulkės, patartina kuo mažiau laiko praleisti lauke. Jei įmanoma, išvykite iš vietovės, kurioje prasidėjo augalų žydėjimo metas. Pastaruoju metu leidžiami specialūs kalendoriai, juose nurodomi augalų žydėjimo periodai, sudaromos specialios lentelės, kuriose žiedadulkių koncentracija ore įvardijama balais.
Dažnai žmogus būna alergiškas ne vienai, bet kelioms medžiagoms. Tokiu atveju sudėtinga išvengti alergeno patekimo į organizmą.
Norėdami užkirsti šienligei kelią, kreipkitės į gydytoją alergologą rudenį, vos pasibaigus žydėjimo sezonui. Jis nustatys augalus kaltininkus, jei reikės, paskirs sezoninį specifinį gydymą ligą sukėlusiais alergenais. Organizmas užsigrūdins, sumažės jautrumas, švirkščiant vis didesnės koncentracijos alergenus. Gydymas trunka nuo rudens iki pavasario, kartojamas kelis metus iš eilės. Pasak Rudzevičienės, pasveiksta net 80-90 proc. ligonių, o astmos pavojus sumažėja iki trisdešimties kartų.
Jei kreipsitės į alergologą ankstyvą pavasarį, jis paskirs sezoninės profilaktikos vaistus. Juos nepertraukiamai vartosite visą žydėjimo sezoną (2-3 mėn.), pradėję prieš 1-2 savaites iki žydėjimo. Tai iki šimto kartų sumažina gleivinės jautrumą žiedadulkėms.