Nuo šiandien teisėsaugininkai imsis aktyviau tramdyti įžūlumo nestokojančius vairuotojus
Nemaža dalis vairuotojų stovėjimo aikštelėse nekreipia nė menkiausio dėmesio į kelio ženklinimą ar netgi pačius kelio ženklus. Važiavimas priešinga kryptimi, automobilių statymas ne tam skirtose bei baltomis linijomis nepažymėtose vietose ir kitokie pažeidimai jau tapo kone kasdieniški ir įprasti reiškiniai. Vienas įžūliausių nusižengimų Kelių eismo taisyklėms, užfiksuojamų dažniausiai greta prekybos centrų, – transporto priemonės (dažnai itin prabangios), paliktos neįgaliųjų automobiliams skirtose vietose.
Antausis nepaklusniesiems
Jau šiandien Lietuvos eismo priežiūros tarnyba sako pradedanti kur kas aktyviau kovoti su vairuotojais, neturinčiais teisės naudotis neįgaliųjų automobiliams skirtomis stovėjimo vietomis, tačiau vis tiek besinaudojančiais šia jiems nepriklausančia „privilegija”. Teisėsaugininkai griežtai įspėja, kad nuo šiandienos visą birželio mėnesį pareigūnai blokuos neleistinai paliktų automobilių ratus arba jie bus netgi nuvežami į pažeidėjų transporto priemonėms skirtas aikšteles. Policijos pareigūnai pripažįsta gaunantys nemažai negalią turinčių vairuotojų nusiskundimų, kuriuose vieningai teigiama, kad daugelis nepaiso specialių kelio ženklų ir jais pažymėtose vietose palieka savo automobilius. Reaguodami į pastaruosius nusiskundimus, teisėsaugininkai patikino kreipsiantys ypatingą dėmesį į transporto priemones, stovinčias stovėjimo vietose, pažymėtose kelio ženklais „Neįgalusis”.
Vairuotojams, pažeidusiems transporto priemonių statymo tvarką tokiose stovėjimo vietose, bus taikomos administracinio poveikio priemonės. Lietuvos eismo priežiūros tarnybos viršininkas Saulius Skvernelis priminė, kad tokiais atvejais numatytos piniginės baudos nuo šimto iki pusantro šimto litų.
Trūksta pagarbos vieni kitiems
„Stovėjimo aikštelėse tvarka yra lygiai tokia pati kaip ir gatvėse. Ženklai, rodyklės, stovėjimo vietas žyminčios linijos ir visi kiti eismo tvarką nurodantys kelio ženklinimai čia galioja vienodai, kaip ir visoje šalies teritorijoje, – pabrėžė S.Skvernelis. – Birželį mūsų numatyta priemonė yra skirta gerinti situacijai, susijusiai su neįgaliesiems skirtomis automobilių stovėjimo vietomis”.
Paklaustas, ar dažnai pareigūnams tenka bausti aikštelėse Kelių eismo taisykles pažeidinėjančius vairuotojus, S.Skvernelis prisipažino, kad tokių atvejų nėra daug. Pasak jo, pareigūnai aikštelėse nepatruliuoja, o tik kartkartėmis pravažiuoja pro šalį bei atkreipia dėmesį į vairuotojų veiksmus. Šalies eismo prižiūrėtojų viršininkas šyptelėjo sakydamas, kad iki šiol pareigūnams dar neteko aikštelėse matuoti automobilių greičio, mat tokie pažeidimai ten nėra dažni.
Eismo priežiūros tarnybos viršininkas tvirtino, kad, įvykus avarijai, jos kaltininkas išaiškinamas būtent pagal kelio ženklus ir ženklinimą. S.Skvernelio teigimu, kiekvienu atveju būna beveik akivaizdžiai matoma, kuris vairuotojas nepakluso Kelių eismo taisyklių reikalavimams ir važiavo prieš eismą arba kirto ištisines baltas linijas bei tokiu būdu tapo eismo įvykio kaltininku.
„Visa tai sudaro mūsų bendrą vairavimo kultūrą. Nesakau, kad žmones su negalia reikia kažkaip ypatingai išskirti, nes to nenorėtų ir jie patys, tačiau greta visuomeninės paskirties objektų esančios specialiai jiems skirtos automobilių stovėjimo vietos juk ir yra įrengtos tam, kad kelias iki parduotuvės ar valstybinės įstaigos jiems būtų kuo trumpesnis ir lengvesnis. Mes, visi kiti vairuotojai, tikrai galime pastatyti savo transporto priemones kiek tolėliau ir nueiti pėsčiomis. Gyvenimas yra nenuspėjamas, todėl niekada nežinai, ar rytoj neteks pačiam naudotis neįgaliajam skirta „privilegija”. Tad siūlau visuomet pagalvoti apie tuos žmones, kurie negali patenkinti savo poreikių ar lūkesčių vien dėl to, kad kažkokiam kitam vairuotojui jie visiškai nerūpi, – kalbėdamas apie susiklosčiusią padėtį moralizavo S.Skvernelis. – Gerbdami ir atjausdami kitą žmogų, patys nusipelnome pagarbos. Be to, mandagumas ir gražus poelgis iš tikrųjų nieko nekainuoja”.
Savo poelgių nekomentavo
„Kauno dienos” kalbinti keli vairuotojai prisipažino kartais pažeidžiantys Kelių eismo taisykles. Jie teigė tokiu būdu mėginantys sutaupyti laiko ir greičiau išvažiuoti iš sausakimšų aikštelių, esančių greta didžiųjų prekybos centrų arba lygiai taip pat bandydami sparčiau susirasti vietą savo mašinoms pastatyti.
„Dažniausiai važiuoju rodyklių nurodyta kryptimi, tačiau, esant prastoms oro sąlygoms, smarkiau palijus ar pasnigus, jų nesimato, todėl tuomet tenka vadovautis tiesiog savo nuojauta. Be to, neretai prie didelių parduotuvių susidaro automobilių spūstys, itin dažnai atsirandančios pasibaigus darbo dienai, tad tokiais atvejais tikrai nesinori veltui gaišti laiką ir tenka sugudrauti, apvažiuojant jas iš kitos pusės bei į kelio ženklinimą pažiūrint pro pirštus”, – kalbėjo „Mercedes-Benz” markės automobilį vairuojantis Martynas M.
Beje, anaiptol ne visi vairuotojai buvo linkę kalbėti ir juo labiau prisipažinti apie savo daromus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Akivaizdu, kad nuo bet kokių komentarų susilaikė neįgaliųjų vietose savo transporto priemones palikę vairuotojai. Vieni jų arogantiškai atsikirsdavo „neturintys laiko pokalbiams”, kiti teigė į parduotuves „atlėkę vos kelioms minutėms” ir dėl to nesijaučiantys nė kiek nusižengę.
Vieno prabangaus automobilio vairuotojas sugebėjo netgi nusižeminti, pašaipiai apibūdindamas savo poelgį: „Nejaugi aš nepanašus į invalidą? Reikėjo ir pasistačiau mašiną ten, kur norėjau”.
Atrodo, kad netrukus visoms tokių vairuotojų užgaidoms bus skeltas nemenkas antausis. Įdomu, ar į kito negalią abejingai žiūrintys eismo dalyviai ir toliau taip elgsis, kai po viešnagės prekybos centre ar kokioje valdiškoje įstaigoje jie aptiks užblokuotą mašinos ratą, o gal griežtesniu atveju neras ir paties automobilio.