Jordanijoje rastos senovinės figos gali padėti mokslininkams nustatyti, kada žmonės pradėjo verstis žemdirbyste.
JAV ir Izraelio mokslininkai tvirtina, kad aptikti vaisiai galėjo užaugti tik su žmogaus pagalba.
Jų amžius – 11,2 – 11,4 tūkst. metų. Todėl apie atradimą „Science” žurnale paskelbę tyrėjai mano, kad tai gali žymėti tašką, kada senovės žmonės iš medžioklės ir gėrybių rinkimo perėjo prie žemės apdirbimo bei maisto auginimo.
Devynios mažos figos, kurių skersmuo – tik 18 milimetrų, rastos ankstyvojo neolito amžiui priklausančiame kaime, vadinamame Gilgal I (Jordanija).
Mokslininkai iš Harvardo (JAV) ir Bar-Ilano (Izraelis) universitetų įsitikinę, kad radinys yra naminis derlius, o ne laukinis vaisius.
Gerai išsilaikusios figos rastos greta laukinių miežių, avižų ir gilių, todėl mokslininkai spėja, jog neolito žmonės užsiimdavo ir laukinių gėrybių rinkimu, ir žemdirbyste.