Vakar AB „Karigė” pagaliau pasirašytas nelaimingo atsitikimo, įvykusio šioje koncernui SBA priklausančioje Šančių įmonėje šių metų kovo 21-ąją, aktas. Remiantis šiuo Valstybinės darbo inspekcijos verdiktu, SBA koncernui nepriklauso „Lietuvos draudimo” išmoka, viršijanti vieną milijoną litų, o „Karigės” vadovai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Dalis atsakymo aptikta archyvuose
Oficialus informacinis pranešimas apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo išvadas turėtų būti paskelbtas rytoj arba ateinančios savaitės pradžioje. Pasak vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo Jono Naujalio, taip bus padaryta išnagrinėjus po aktu išdėstytas „Karigės” techninio direktoriaus Gintauto Kazlausko pastabas, kuriose jis nesutinka su tyrimo išvadomis.
Leista suprasti, kad šios pastabos jau nieko nelems.
Redakcijos žiniomis, nustatyta, kad „Karigės” pastatas sugriuvo „dėl blogos statybos darbų, statybinių konstrukcijų, medžiagų kokybės bei netinkamo statinio eksploatavimo per daugiau kaip keturiasdešimt metų, sugriuvusiai pastato daliai pasiekus ribinę avarinę būklę”.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Mindaugo Plukto sudarytai komisijai pavyko archyvuose rasti dokumentų, jog 1962-aisiais, dar nepradėjus eksploatuoti šio pastato, tuometinė „Kauno baldų” įmonės administracija kreipėsi į prokuratūrą dėl statybos darbų kokybės. „Karigės” pastatą statė Kauno 2-ojo statybos tresto 9-oji valdyba. Bet archyvuose neišlikę dokumentų, kuo visa tai baigėsi.
Darbo inspektorių teigimu, ieškoti, ar dar gyvi kaltininkai, – jau nebe jų, o ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugininkų kompetencija.
Darbo inspektorių įsitikinimu, „Karigės”, įsigijusios šį pastatą 2001-ųjų vasarą ir galutinai persikėlusios į jį iš Žaliakalnio 2004-ųjų pavasarį, administracija taip pat turėjo pastebėti kai kuriuos pastato statybos trūkumus. Pastaruoju metu bendrovėje vykę remonto darbai lemiamos įtakos pastato griūčiai neturėjo, nors tam užteko menkiausio impulsėlio. Pagrindinė versija – juo tapo jau ne kartą minėtas autokaras, kuriuo buvo dirbama pirmajame aukšte. Nors jo vairuotojas linkęs tvirtinti, kad prieš griūtį nuėjęs parūkyti, pavyko rasti liudytojų, jog griūties metu jis dirbo.
Kaltinami nešališkumu
Darbo inspektoriai neslepia, kad jie remiasi „Lietuvos draudimo” pasamdyto nepriklausomo eksperto – Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento Rymanto Kvietkausko išvadomis, jog pastatas sugriuvo suirus pirmojo aukšto kolonai, prie kurios po griūties aptiktas minėtas autokaras. J.Naujalio teigimu, R.Kvietkausko versijos neatmetė ir statybos ekspertas iš pačios „Karigės” sudarytos vietinės komisijos.
Tačiau „Karigės” direktorė Rita Kurgonienė vakar „Kauno dienai” tai paneigė. Jos teigimu, minėtas ekspertas iš koncernui SBA priklausančio Kauno „Miestprojekto” nurodė, kad tai – tik preliminari išvada, padaryta po pusvalandį trukusios sugriuvusios kolonos apžiūros. Jis teigė, kad galutinę išvadą bus galima padaryti tik atlikus išsamią ekspertizę.
R.Kurgonienės įsitikinimu, Darbo inspekcijos išvados, grasinančios dideliais piniginiais nuostoliais, yra šališkos, nes jos paremtos „Lietuvos draudimo”, suinteresuoto nemokėti šių pinigų, pasamdyto eksperto nuomone. Dėl šios priežasties, kaip jau rašyta, SBA prieš mėnesį pasamdė nepriklausomus ekspertus iš Didžiosios Britanijos bei vienos Lietuvos bendrovės, užsiimančios statybų ekspertize, specialistus. Pirmieji su išvadomis neskuba: paprašę papildomų duomenų, jas ketina paskelbti tik liepos viduryje. Antrieji, dėl suprantamų priežasčių pageidaujantys išlikti anonimais, savo apskaičiavimus žadėjo pateikti anksčiau. Tačiau Kauno miesto apylinkės prokurorai, vadovaujantys ikiteisminį tyrimą dėl nelaimės „Karigėje” atliekantiems miesto policijos pareigūnams, iš „Kauno dienos” išgirdę apie „Karigės” pasamdytus nepriklausomus ekspertus, leido suprasti, kad jiems svarbios tik oficialių institucijų išvados.
Redakcijos žiniomis, vienintelis statybų ekspertas Kauno savivaldybės komisijoje, tyrusioje avarijos „Karigėje” aplinkybes, technikos mokslų daktaras Jurgis Ražaitis savo apskaičiavimų, pagrindžiančių jo versiją, kad pastato griūtis prasidėjo nuo stogo antstato, nei Savivaldybei, nei Darbo inspekcijos komisijai nepateikė.
Dingęs – dar nežuvęs
„Vienintele viltimi belieka prokurorų žadama paskirti kompleksinė ekspertizė”, – vakar išsprūdo vienam koncerno SBA administracijos atstovui. Kaip jau rašyta, gavęs Darbo inspekcijos išvadą, kad „Karigės” pastato būklė tokia kritiška, jog užteko paprasto mechaninio poveikio, kad jis sugriūtų, „Lietuvos draudimas” neketina pripažinti kovo 21-osios tragedijos „Karigėje” draudiminiu įvykiu. „Draudimo esmė – apdrausti pastatus nuo netikėtų ir neprognozuojamų įvykių, – taip šį sprendimą dienraščiui komentavo AB „Lietuvos draudimas” komunikacijos vadovė Žana Jakevičienė. – „Karigės” atveju, kaip aiškėja, nelaimė įvyko dėl kritiškos pastato būklės, o tai nėra draudiminis atvejis, dėl kurio, remiantis sutarties sąlygomis, koncernui SBA turėtų būti išmokėti pinigai. Kad įvertintume draudžiamo pastato būklę, mes turėtume samdyti ekspertus, o tai nėra praktikuojama, todėl visa rizika nelaimės atveju tenka pačiam prastos būklės pastato savininkui”.
Darbo inspekcijos išvados svarbios ne tik koncernui SBA, bet ir žuvusių „Karigės” darbininkų artimiesiems. Kaip jau rašyta, „Sodra” pradės mokėti jiems priklausančias nemažas kompensacijas ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo to momento, kai ją pasieks Valstybinės darbo inspekcijos parengti nelaimingų atsitikimų aktai. Trys mėnesiai skiriami tam, kad spėtų pareikšti pretenzijas visi pretenduojantieji į valstybės kompensacijas.
Be žinios dingusio „Karigės” staliaus M.Laurinavičiaus temą Darbo inspektoriai vakar buvo linkę apeiti. Tepasakyta, kad šiandien jis turi dingusiojo be žinios statusą, pagal kurį vyriškio artimiesiems dar nepriklauso piniginė kompensacija, skirtina žuvusiųjų jo bendradarbių artimiesiems.
Šešiasdešimt šeštuosius ėjusio „Karigės” staliaus M.Laurinavičiaus, kurio likimą jau daugiau kaip tris mėnesius gaubia nežinia, artimieji jau kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl jo pripažinimo mirusiu.
„Noriu iki Vėlinių turėti bent simbolinį vyro kapą, kuriame būtų galima palaidoti „Karigės” griuvėsiuose pasisemtą smėlį bei pelenus, o tam būtina turėti mirties liudijimą, – vakar „Kauno dienai” teigė Regina Laurinavičienė, jau susitaikiusi su našlės statusu. – Vilčių, kad vyras galėtų būti gyvas, jau nebėra. Vis dėlto turbūt jis sudegė, tačiau, matyt, po to kažkas padaryta nešvaraus: buvo naktis, sumaištis. Juk negalėjo iš žmogaus nieko nelikti, juolab kad valant griuvėsius rasti ir vyro akiniai, ir kepuraitė”.
Rasti du atpirkimo ožiai
Dėl nekompetentingo, kaip teigiama, žuvusiųjų per tragediją „Karigėje” palaikų identifikavimo neseniai skirtos nuobaudos dviem Kauno policijos pareigūnams. Tai siejama su skandalu, tomis dienomis aprašytu „Kauno dienoje”, kai vieno iš žuvusiųjų – Romo Ivaškevičiaus artimieji nebuvo pakviesti į jo palaikų atpažinimą nei į įvykio vietą, nei į lavoninę. Įvykio vietoje velionio atpažinimo protokolas surašytas remiantis „Karigės” administracijos atstovų parodymais, pridedant velionio kelnių kišenėje rastą jo automobilio techninį pasą. Iš lavoninės žuvusiojo palaikus uždarame karste atsiėmė artimųjų pasamdyta laidojimo firma, kuriai nurodyta karsto neatidaryti.
Dauguma nubaustųjų kolegų įsitikinę, kad jie tiesiog tapo atpirkimo ožiais, nors netrūko vadovaujančių aukštesnio rango pareigūnų, kurių nurodymai dažnai prieštaringi. Kaip jau rašyta, tą vakarą atvykti į „Karigę” atsisakė ir budintis teismo medicinos ekspertas. Ar kaip nors nubaustas ir jis, vakar patikslinti nepavyko.
Pasak nubaustų policininkų kolegų, apmaudžiausia, kad „iešmininke” padaryta visa policija, kartu su ugniagesiais gelbėtojais tas pirmas penkias paras po tragedijos dirbusi beveik be poilsio. Ugniagesiai gelbėtojai už pasiaukojančią tarnybą apdovanoti: penkiems įteiktos „Ugniagesio gelbėtojo žvaigždės”, trims – padėkos raštai, „Karigė” tarnybai padovanojo du nešiojamuosius kompiuterius. Policija, kurios atliekamam ikiteisminiam tyrimui, pagal veikiančius įstatymus, vadovauja prokuratūra, sulaukė tik nuobaudų.
Išgirdę vakar apie tai iš „Kauno dienos” koncerno SBA atstovai nusprendė netylėti. „Mes norėjome apdovanoti ir ne mažiau pasiaukojamai dirbusius policininkus, – prisipažino vakar vienas anonimu panorėjęs likti SBA administracijos atstovas. – Tačiau pabūgome, jog galime būti apkaltinti bandymu papirkti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus. Manau, kai šis tyrimas bus baigtas, nepriklausomai nuo jo rezultatų, mes policijai dar būtinai padėkosime”.
Kaltininkai šiemet įvardyti nebus
„Jau pradedu abejoti, ar ikiteisminį tyrimą dėl nelaimės „Karigėje” aplinkybių pavyks baigti šiemet, – prisipažino Kauno miesto apylinkės prokuroras Marius Kuzminovas, vienas iš trijų prokurorų, įtrauktų į specialiai šio įvykio tyrimui sudarytą bendrą Kauno policijos bei prokuratūros pareigūnų grupę. Prokuroras prisipažino nesitikėjęs, kad taip ilgai užtruks paskirtos ekspertizės bei Darbo inspekcijos tyrimas, be kurių negalima skirti kompleksinės ekspertizės. Nuo pastarosios priklausys galutinis verdiktas. Apsieiti be šios ekspertizės, kuri taip pat nežinia kiek užtruks, kaip kitais mažiau sudėtingesniais atvejais, neįmanoma. Anot prokuroro, pernelyg prieštaraujančios viena kitai įvairių ekspertų išvados.
„Mūsų tyrimo tikslas – nustatyti kaltininkus arba konstatuoti, kad jų nėra, nes, pavyzdžiui, tragediją lėmė visas priežasčių, kurių buvo neįmanoma numatyti, kompleksas”, – kol kas M.Kuzminovas linkęs kalbėti tik teorinėmis prielaidomis. Be to, gali paaiškėti, jog statybininkų broko net nebuvo įmanoma išoriškai pastebėti. M.Kuzminovo patikinimu, kol kas prokuratūra atmetė tik vieną – sprogimo versiją, nors dar iki šiol negautas atsakymas iš Gaisrinių tyrimų centro. Jo specialistų prašyta nustatyti gaisro, kilusio „Karigėje” kovo 21-osios rytą, priežastį bei židinį.
„Karigė” įsikurs kitur
Kaip „Kauno diena” jau rašė, šį pavasarį sugriuvęs „Karigės” pastatas projektuotas 1955-aisiais viename iš Maskvos biurų ir jau jo projekte padaryta klaidų, suvaidinusių ne paskutinį vaidmenį sugriūvant šiam keturių aukštų pastatui kaip kortų nameliui.
SBA administracijos atstovų teigimu, baldų gamyba kovo 21-ąją sugriuvusiame „Karigės” pastate jau nebebus vykdoma. Ji perkeliama į Ateities plente esantį koncernui priklausantį buvusį autotransporto įmonės pastatą, kuris iki šiol nuomotas. Viliamasi, kad jį rekonstravus, „Karigė” atnaujins savo veiklą jau rugsėjo 1-ąją. Kol kas dauguma bendrovės darbininkų įdarbinta kitose koncernui priklausančiose baldų gamybos įmonėse ar kitose giminingose bendrovėse.
Sugriuvusio pastato likimas – ar statinys bus kol kas užkonservuotas, ar nugriovus du viršutinius aukštus pritaikytas kitam tikslui, dar nežinomas: su specialistais aptariami visi įmanomi variantai.
Greta Čižinauskaitė