Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino rajono sodų bendrijų specialiosios rėmimo programos nuostatus, pagal kuriuos, be kita ko, iš dalies bus padengtos sodų bendro naudojimo objektų – kelių, elektros tinklų ir kt. – priežiūros išlaidas.
Vis daugiau šalies gyventojų iš miestų keliantis nuolat gyventi į sodus, iškyla sudėtingų problemų, nes kolektyviniai sodai tokiam gyventojų srautui nepritaikyti.
Soduose apsigyvenę žmonės patiria problemų dėl elektros tinklų atnaujinimo, nes nebeužtenka srovės galingumo, kelių, atliekų tvarkymo, kitų inžinerinių komunikacijų įrengimo.
Anot energetikų, daugelyje sodų bendrijų elektros tinklai įrengti prieš 30 ar daugiau metų ir visiškai nebeatitinka šių dienų reikalavimų. Užuot remontavus nusidėvėjusius tinklus, bendrijoms siūloma įsirengti naujus, energetikams pridedant 60 proc. projekto vertės.
Elektros energijos tiekimas soduose išlieka pagrindine problema. Tačiau yra ir kitų sunkiai valdomų procesų: pavyzdžiui, masinės (tarp jų – ir savavalinės) statybos, nors sodų sklypeliuose pagal bendrijų įstatus galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį. Pačios bendrijos galėtų reguliuoti šį procesą iš statančiųjų reikalaudamos prisidėti prie infrastruktūros plėtojimo.
Dar viena problema – atliekų tvarkymas ir keliai. Rajono savivaldybė ragina sodų bendrijų pirmininkus užsakyti konteinerius ir naudotis atliekas išvežančių bendrovių paslaugomis, kad nebūtų teršiami aplinkiniai miškai.
Kol kas nėra lėšų išasfaltuoti kelius, vedančius į kolektyvinius sodus, tačiau seniūnai yra įpareigoti prižiūrėti žvyrkelius, kad pagal galimybes jie būtų žvyruojami ir greideriuojami.
Kai kurios sodų bendrijos, pavyzdžiui, Dituvos, tapo didelėmis gyvenvietėmis, kurioms bendrijų statusas jau nebetinka. Norint gauti gyvenvietės statusą, pirma reikia likviduoti bendriją ir kreiptis į rajono Savivaldybės Tarybą dėl statuso pakeitimo.
Sprendžiant įvairias sodų bendrijų problemas, dažnai trūksta pačių sodininkų iniciatyvos. Kita vertus, jie susiduria su finansiniais sunkumais, nes soduose daugiausiai gyvena pensininkai, jaunos šeimos, kurios nepajėgios prisidėti prie naujų komunikacijų įrengimo.
Todėl ir buvo patvirtinti minėtos sodininkų bendrijų specialiosios rėmimo programos nuostatai. Pagal juos, parama vienai sodininkų bendrijai per metus negali viršyti 10 proc. visų programos lėšų. Šiemet iš biudžeto šiai programai skiriama 20 tūkst. litų. Tikimasi, kad programa paskatins sodininkus tinkamai prižiūrėti savo teritoriją ir jose esančius bendro naudojimo objektus.