Kauno valstybiniame dramos teatre, kuris šiuo metu su naujausiais savo darbais supažindina Vokietijos ir Rusijos žiūrovus, tvyrojo santūri, orumo kupina senojo teatro atmosfera. Žiūrovų salėje buvo nemažai Antano Žeko scenos partnerių: Regina Varnaitė, Antanina Mackevičiūtė, Birutė Raubaitė, Danutė Juronytė, Viktoras Šinkariukas, kiti kolegos ir būrys ištikimų aktoriaus talento gerbėjų.
Žekas gimė 1931 metų gegužės 17 dieną Kėdainių apskrityje, Šėtos valsčiuje, Kirdeikių kaime. Baigė Kauno „Aušros” gimnaziją. Mokėsi Vilniaus valstybinėje dramos studijoje, 1953-1957 metais studijavo aktorystę Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, buvo jos 2-os laidos (pedagogai Juozas Gustaitis, Regina Senkutė, Jonas Kavaliauskas) absolventas. 1956-1958 metais dirbo aktoriumi Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre. 1958-1959 metais vaidino Kauno jaunojo žiūrovo teatro trupėje, nuo 1959-ųjų – Kauno valstybiniame dramos teatre.
Žiūrovų meilė – visam laikui
Per ilgus metus, praleistus ant scenos, Žekas didelio valdžios pripažinimo nepelnė, tačiau žiūrovo meilę užkariavo seniai ir visam laikui. Garsiausi jo personažai – Anupras Kazio Borutos „Baltaragio malūne”, melioratorius Dundzilas Kazio Sajos „Šventežeryje”, jaunikis Antanas Keturakio „Amerika pirtyje”, senbernis Marcelinas Šeškas Balio Sruogos „Dobilėlyje penkialapyje”, Leščius iš Maksimo Gorkio „Paskutiniųjų”, jaunikis Ževakinas Nikolajaus Gogolio „Vedybose”. Beje, jubiliejų Žekas norėjo paminėti vaidindamas kaip tik šiame spektaklyje, tačiau netikėtai mirus partneriui Vytautui Grigoliui sumanymą teko keisti.
Prisiminimai ir nuoširdi lyrika
Jubiliejaus vakarą Žekas režisavo pats. Jis pasirinko kelių mėgstamų spektaklių fragmentus ir pluoštą savo poezijos. Aktoriui talkino kolegos Algirdas Vrubliauskas, Inesa Paliulytė, Algirdas Pintukas, Antanas Kurklietis, Aldona Bendoriūtė, Egidijus Stancikas, Henrikas Savickis, Rimantas Štaras, Aldona Kudlaitė ir Kotryna Daujotaitė. Pusantros valandos prisiminimų ir nuoširdžios lyrikos prabėgo nepastebimai.
75-ąjį gyvenimo ir 50-ąjį scenos pavasarį aktorius Žekas pasitiko ir nauja savo eilėraščių knyga „Vėlyvos alyvos”. Pirmi literatūriniai bandymai, kurie vienaip ar kitaip pasiekė skaitytoją ir žiūrovą, datuojami dar 1959-aisiais. Tiesa, daugelis pjesių vaikams parašytos specialiai Kauno lėlių teatrui, kuriame ilgus metus vaidino jo žmona aktorė Elena Žekienė, kelios jų pastatytos ir gimtajame teatre. Vis dėlto tikru rašytoju Žekas sakosi pasijutęs tik 2001 metais, išleidęs prisiminimų knygą „Kelionė aplink teatrą”, kuri iškart sulaukė pripažinimo. Dar viena svarbus įvykis – kad prieš trejus metus tapo Rašytojų sąjungos nariu. LŽ aktorius išsidavė jau parašęs penktąją poezijos ir esė knygą „Prietemos paukščiai”, tačiau teigė nežinąs, kada ji pasirodys. Knygoje Žekas rašo apie pažintus, deja, jau Anapilin išėjusius bendražygius – Petrą Kubertavičių, Mamertą Karklelį, Vytautą Eidukaitį, Antaną Barčą, Algimantą Voščiką.
Eilėraštis – kaip premjera
O kas šiandien teikia džiaugsmą? „Be abejo, kūryba, – patikino aktorius ir rašytojas. – Ir teatras, ir rašymas yra liga. Mano teatro, deja, jau nėra. Neliko tikro repertuarinio teatro. Ir aš jam jau beveik nereikalingas. Užtat kiekvienas eilėraštis man dabar – kaip premjera”. Jubiliatas dar pridūrė, kad senatvei jis nenori pasiduoti.