Viešosiose Kauno erdvėse milžiniškus paveikslus tapantys dailininkai kaupia įdomiausių klausimų rinkinį
Kauno Senamiestis ir Centras tapo viešomis dailininkų dirbtuvėmis. Per Kauno miesto gimtadienio šventę pradėję gruntuoti milžiniško dydžio drobes, po savaitės dailininkai jau girdi pagyrų apie pastebimus kūrybinius rezultatus.
Karstosi kopėčiomis ir pastoliais
Kaunietė dailininkė Miglė Kosinskaitė Rotušės aikštėje tapo paveikslą „Aukso amžius”. Tapo – gal ne visiškai tikslus apibūdinimas, nes tenka karstytis kopėčiomis, laipioti pastoliais, kad teptuku pasiektum norimą 15 kv. m ploto drobės vietą. „Mano kūnas nusėtas mėlynėmis”, – juokėsi menininkė. Tačiau ji sakė patenkinta priėmusi iššūkį tapyti didelį kūrinį. „Daugiau tokia proga kažin ar pasitaikys. Savo dirbtuvėje būtų neįmanoma sutalpinti tokio formato kūrinį”, – aiškino M.Kosinskaitė.
Menininkės pastebėjimu, dar vienas išbandymas projekte dalyvaujantiems dailininkams – tapyti bet kokiu oru ir stebint praeiviams. „Eina, domisi, klausinėja, prašo kartu nusifotografuoti”, – praeivių reakcijas vardijo M.Kosinskaitė. Jai teko dešimtis kartų atsakyti į klausimą, kodėl jos būsimasis paveikslas vadinasi „Aukso amžius”. „Žaviuosi Kauno aukso amžiumi – tarpukariu, todėl mano paveiksle rateliu šoka auksu tviskančios nimfos, kiek primenančios moteris iš senovinių nuotraukų”, – toks paprastai būna dailininkės atsakymas. Kartais, jei būna geros nuotaikos, dar papildo pajuokavimu: „Matyt, į Kauną vėl atėjo aukso amžius, kad vyksta tokios viešo tapymo akcijos”.
Su vaikais diskutuoja apie meną
Kitas žinomas Kauno tapytojas Antanas Obcarskas džiaugiasi betapydamas Rotušės aikštėje padaręs daug atradimų. „Nors gyvenu Senamiestyje, bet man atrodė, kad Rotušės aikštė – visada tuščia. O pasirodo, kiek joje kasdien apsilanko turistų”, – tiesiog džiūgavo menininkas. Tačiau jį kalbina ne tik turistai. „Betapydamas girdžiu besiartinant šeimą su vaikučiu. Mažasis ima klausinėti tėvų, ką čia dailininkas tapo. Šie vaikui pasiūlė pačiam paklausti. Po keleto minučių išgirstu įsidrąsinusio vaiko balselį”, – pasakoja tipinę pokalbių su jaunąja kauniečių karta apie meną pradžią A.Obcarskas.
Bendravimo su vaikais patirties jis turi – yra Kauno A.Martinaičio dailės mokyklos dėstytojas. Šios mokyklos vadovybė taip pat prisidėjo prie savo bendruomenės nario „viešo pasirodymo” – paskolino modernų projektorių, kuriuo A.Obcarskas iš kompiuterio ant drobės perkėlė savo paveikslo eskizą.
Paveikslas, kurio stilius priskirtinas potapybinei abstrakcijai, vadinsis „Linijinė struktūra”. Jame nuotaiką ir ritmą kurs ne lietuviams suprantamesni ekspresyvūs potėpiai, o linijos. Šiuo stiliumi A.Obcarskas tapo jau treti metai. Sako, kad į Rotušės aikštę ateinanti publika jo stiliaus nepeikia, giria, kad jis – kitoks, išsiskiriantis.
Vakarais ištuštėjančioje viešojoje savo dirbtuvėje A.Obcarskas užtrunka iki vėlumos. Bet tikina, kad nesibaimina būti užpultas. Projekto rengėjų pasamdyta saugos tarnyba neprieštarauja: tapyk nors per naktį.
Aikštėje bus iki birželio vidurio
Vilniečių menininkų Audriaus Gražio ir Vilmanto Marcinkevičiaus inicijuotas projektas „Bitės meno erdvės” pernai vasarą startavo Palangoje. Šiemet nutarta jį tęsti Kaune.
Be kauniečių menininkų M.Kosinskaitės, A.Obcarsko, jame dar dalyvauja netoli Kauno gyvenanti tapytoja Audronė Petrašiūnaitė, vilniečiai jos kolegos Jonas Gasiūnas ir Marius Jonutis bei dailininkai iš užsienio: Lino Lago (Ispanija), Jakobas Brostrupas (Danija), Haincas Hermanas Jurčekas (Vokietija), Ingrid Nyderman (Austrija). Būreliais pasidaliję menininkai tapo Rotušės ir Nepriklausomybės aikštėse.
Dailininkai Kaune tapys dar kitą savaitę. Jų sukurtos milžiniškos drobės miesto viešosiose erdvėse bus eksponuojamos iki birželio vidurio. Paskui bus perkeltos į Palangą, dar vėliau jas išvys vilniečiai.