Tyrimai rodo, kad šią šaltą žiemą senų daugiabučių gyventojai du trečdalius savo pinigų už šilumą išleido lauko šildymui.
Galimi šios problemos sprendimo variantai buvo aptarti AB „Klaipėdos energija” kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe surengtame seminare – pasitarime „Energijos taupymo poreikis ir galimybės Klaipėdos daugiabučiuose namuose”.
Į jį buvo pakviesti daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) vadovai, namų valdų administratoriai, šildymo sistemų prižiūrėtojai bei socialiai remtinų asmenų organizacijų atstovai.
Daugiausia nuostolių – dėl sienų
„Klaipėdos energijos” generalinio direktoriaus Vytauto Valučio teigimu, praėjusi žiema tapo egzaminu centralizuoto šildymo tiekėjams. Šiemet kuras jau pabrango 40 proc., tačiau tai dar ne paskutinis jo kainų šuolis. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje šilumos suvartojama 3 kartus daugiau. Šie svarbūs faktoriai verčia visus sukti galvas, kaip racionaliau tvarkyti šilumos ūkį ir už šildymą mokėti mažiau.
Apie praėjusio šildymo aktualijas kalbėjęs „Klaipėdos energijos” Šilumos tiekimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis akcentavo, kad šių metų sausis buvo šalčiausias per paskutiniuosius 10 metų. Dėl to sausio ir vasario mėnesiais buvo suvartota daugiau šilumos, sąskaitos už šildymą taip pat buvo didesnės. Šalti orai ne tik padidino mokesčius, bet ir išryškino daugiabučių namų silpnąsias vietas.
„Klaipėdos energijos” atlikti tyrimai rodo, kad net ir šią šaltą žiemą renovuoti namai sunaudojo kur kas mažiau šilumos energijos, negu nerenovuoti. Pavyzdžiui renovuotas Klaipėdos DNSB „Lelija” penkiaaukštis namas šį šildymo sezoną suvartojo 11,187 kWh kvadratiniam metrui, o tokio pat nerenovuoto Kauno g. 39a namo gyventojai suvartojo 32,46 kWh kvadratiniam metrui.
Renovuotų namų Klaipėdoje yra vos keletas, o tai reiškia, jog dauguma uostamiesčio daugiabučių namų gyventojų du trečdalius savo pinigų už šilumą išleidžia lauko šildymui. Daugiausiai šilumos daugiabučiuose prarandama per nesandarias sienas (45 proc.), neracionaliai sutvarkytas ventiliacijos angas (23 proc.) ir langus (18 proc.).
Parama siekia net 50 proc.
Klaipėdoje pastatų renovacijos tempai nėra džiuginantys – net du trečdaliai daugiabučių dar nėra pertvarkę šildymo sistemų. Nors tai palyginti nebrangi ir efektyviausia, greičiausiai atsiperkanti investicija į energijos taupymą.
Norint modernizuoti daugiabutį namą galima pasinaudoti Klaipėdos miesto savivaldybės specialiu daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo fondu, valstybine Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programa, bankų paskolomis arba pačių gyventojų sukauptomis arba surenkamomis lėšomis.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Gediminas Pocius akcentavo, kad pats svarbiausias žingsnis – bendrijos įkūrimas ar jungtinės veiklos sutarties sudarymas, nes tiek valstybės, tiek savivaldybės parama teikiama tik juridiniams, o ne fiziniams asmenims.
Šiemet paraiškas savivaldybės paramai gauti pateikė 11 DNSB. Joms numatyta skirti 663 tūkst. litų. Tačiau tikėtina, kad miesto politikai šią sumą dar padidins, skirdami lėšas iš viršplaninių pajamų. Pasak G. Pociaus, renovuojant daugiabutį, išlaidos 1 kvadratiniam metrui šildomo ploto sudarytų maždaug 300 litų. Ši investicija gyventojams esą atsipirktų per 11-12 metų.
Pasak VšĮ „Būsto agentūra” Klaipėdos padalinio atstovo Eugenijaus Šimonio, valstybės institucijų teikiama parama gali siekti iki 50-60 proc. renovacijos investicijų sumos. Bendrija privalo turėti bent 10 proc. savo lėšų. Visoje Lietuvoje DNSB pernai parengė 65 investicinius projektus. Į savo gyvenamųjų namų modernizavimą jos planuoja investuoti per 19 mln. litų.
Dalijo praktinius patarimus
Nuo 1997-ųjų daugiabučių namų modernizavimo programoje dalyvaujantis UAB „Etna” technikos direktorius Ričardas Grigaliūnas ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje yra konsultavęs ir prižiūrėjęs apie 100 daugiabučių namų modernizavimo projektų.
Pasak R. Grigaliūno, pats svarbiausias žingsnis – tai šilumos centrų modernizavimas. Be to visi kiti būdai sutaupyti nebus efektyvūs. Neracionalu esamą stogo dangą lopyti mažais gabaliukais. Tačiau ištisinį dangos sluoksnį derėtų dėti su šiltinimu: 10 cm vatos ir 2 sluoksniai dangos.
„Šiuo metu langų kainos tikrai nėra didelės, todėl žymiai efektyviau sudėti naujus, negu „reanimuoti” senus. Langai su naujos kartos vadinamaisiais šiltais stiklo paketais dar labiau pagerina šilumos izoliaciją, o selektyviniai, laminuoti stiklai užtikrina apsaugą nuo daugelį kamuojančio gatvės triukšmo”, – sakė R. Grigaliūnas.
Praeities reliktas yra ir medinės balkonų konstrukcijos. Modernizuojant būstą, reikėtų numatyti bendrą visam namui balkonų architektūrinį sprendimą ir laikytis tos tvarkos. Šiuo metu Lietuvoje vis plačiau plinta naujos kartos ilgaamžės, lengvos bei slankiojančios aliuminio ir berėmės balkonų konstrukcijos, suteikiančios būstui erdvės, atvirumo pojūtį, gana efektyviai taupančios šilumą.
R. Grigaliūnas nepatarė taisyti senos statybos stambiaplokščių namų siūlių, kurių paneliai šalti, įdrėkę, su akiai neregimais mikroįplyšimais. Tokiais atvejais būtina šiltinti ir dengti visą sienos plokštumą.