Europą žudantys karščiai lietuviams – lyg stebuklas

Sinoptikai liepos mėnesį Lietuvoje atostogausiančių tautiečių negali nudžiuginti prognozėmis apie karštą ir sausą vidurvasarį.

Todėl mūsų šalyje neverta laukti jau kelias savaites Pietų Europoje tvyrančių karščių ar tikėtis tokios spirginančios saulės, kaip 1994 ar 2002 metų liepą.

Maža to, pranešimai, jog kai kuriose dūstančiuose Europos regionuose oro temperatūra šį savaitgalį sieks net 50 laipsnių karščio, senojo žemyno kurortuose atostogaujančių lietuvaičių nė kiek nebaugina.

Priešingai – mūsų šalies kelionių organizatoriai Viduržemio jūros pakrantėje poilsiaujantiems tautiečiams linki dar intensyvesnės saulės. Mat mėgstamuose lietuvaičių kurortuose oro temperatūra vis dar nesiekia trisdešimties laipsnių ribos.

Turistai nesiskundžia

Pranešimai apie Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje – tvyrančius karščius šiose šalyse atostogaujančių ar tik besiruošiančių ten vykti mūsų šalies piliečių negąsdina.

Lietuvos kelionių organizatoriai vienbalsiai tvirtina, jog iki šiol negavo nė vieno savo kliento, nepatenkinto pernelyg aukšta oro temperatūra, skundo.

„Dėl klimatinių sąlygų Lietuvos turistai nebuvo patekę nei į ligonines, nei jiems prireikė kokios nors medicininės pagalbos – sveikatos draudimais pasinaudota nebuvo”, – „Vakarų ekspresui” sakė „Omnituro” direktorius Remigijus Kertenis.

Tiesa, skubama pridurti, jog lietuvaičių maršrutai nesidriekia per tas teritorijas, kur nuo pernelyg aukštos temperatūros miršta žmonės.

Į Barsenolą, Kosta Bravos ir Kosta Dorados kurortus Ispanijoje atostogauti vykstantys turistai mėgaujasi šiltu ir drėgnu oru.

„Lyginti klimatą Ispanijos kurortinėje zonoje su karščiais, vyraujančiais pietinėje dalyje, būtų tas pats, jeigu manytume, jog palijus Šalčininkų rajone, krituliai būtinai turėjo iškristi ir Palangoje”, – juokavo „Novaturo” Rinkodaros direktorius Baltijos šalyse Kęstutis Liutkus.

Anot kelionių organizatorių, šiuo metu Viduržemio jūros pakrantėje – nuostabus vasariškas oras, kurio taip pasiilgsta saulės šilumos pernelyg nelepinami lietuvaičiai. Esant iki 30 laipsnių šilumos, vandens temperatūra siekia 25.

„Saulė, vėsesnis nei oras Viduržemio jūros vanduo, kondicionieriai viešbučiuose. Ko daugiau reikia geram poilsiui? Vargu, ar tokios aplinkybės gali sugadinti puikią atostogų nuotaiką”, – sakė „Tez Tour” marketingo skyriaus vadybininkas Aleksandras Sukovas.

Įkais iki 50 laipsnių

Tuo metu pietų Europoje gyvenantys žmonės su siaubu laukia savaitgalio, kai, remiantis sinoptikų prognozėmis, šiuo metu 35-40 laipsnių siekiantis karštis padidės iki 50.

Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Šveicarijos, Belgijos vyriausybės jau muša pavojaus varpus ir skaičiuoja gamtos anomalijų padarytus nuostolius.

Prie sekinančių karščių nepratę europiečiai dėl karštų orų jau patyrė didelių nuostolių žemės ūkyje, džiūva upės ir ežerai, miškų zonos apimtos gaisrų, dėl nuolat įjungtų kondicionierių stringa elektros energijos tiekimas.

Per 60 metų didžiausios sausros aukomis tampa ir žmonės: karščio kamuojamose valstybėse jau mirė dešimtys senyvo amžiaus piliečių.

Sulauksime kritulių

Tuo metu mūsų šalies sinoptikai negali nudžiuginti karštos vasaros Lietuvoje tebelaukiančių piliečių.

Nors Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistai neturi techninių galimybių sezoninėms prognozėms daryti, remiantis kolegų Europoje duomenimis, kalbama apie įprastą ir permainingą orą, būdingą liepos mėnesiui.

Pasak sinoptikės Giedrės Malinauskienės, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė temperatūra liepą siekia 16,7 laipsnio, šis vidurvasaris bus šiek tiek šiltesnis. Tačiau saulė mūsų ištisai nelepins ir slėpsis už debesų.

„Liepą sulauksime lietaus, tačiau negaliu sakyti, kad tai bus lietingas mėnuo. Mėnesio kritulių norma gali iškristi iš karto per kelias dienas”,- sakė G. Malinauskienė.

Jos teigimu, nėra prasmės tikėtis, kad mūsų šalyje bent paskutinį vasaros mėnesį prasidės šiuo metu Europos žemyne vyraujantys karščiai.

Oro temperatūra iki 40 laipsnių Lietuvoje prilyginama stebuklui ir fiksuojama vos kelis kartus per šimtmetį.

Pastaruoju metu rekordiniai karščiai mūsų šalyje įkaitino orą iki 35-37 laipsnių 1994 metų liepą. Spiginančia saule turėjome galimybę džiaugtis ir 2000 ir 2002 metų vasarą.

Šiltės žiemos

Pietų Europą po dvejų metų pertraukos vėl dusinantys karščiai viso pasaulio mokslininkus privertė dar kartą akcentuoti globalinio atšilimo problemą.

Nors kol kas vis ginčijamasi dėl priežasčių, aišku viena: vykstantys klimato pokyčiai bus aiškiai pastebi jau po keliasdešimties metų, kai vidutinė oro temperatūra padidės 2-11 laipsnių.

Speciali komisija, sudaryta iš garsiausių pasaulio mokslininkų, politikų ir verslininkų, prieš kelerius metus konstatavo, kad klimatinė katastrofa ištiks mūsų planetą dar anksčiau.

Visuomenės gąsdinimai paremti konkrečiais tyrimais: pavyzdžiui, vokiečių mokslininkai nustatė, kad planetos šiaurėje esančios jūros vis šiltėja. Galutinį patvirtinimą specialistai tikisi gauti iš palydovo „Cryosat”, kuris šių metų kovą buvo paleistas virš užpoliarės.

Po klimato atšilimo mokslininkai prognozuoja globalinį atšalimą. Ryškūs temperatūriniai pokyčiai išnaikins dalį augalijos bei gyvūnijos, lems bendro gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Lietuvos hidrometereologinės tarnybos vyresnioji hidrologė Monika Misiūnienė sakė negalinti paneigti pastaraisiais metais vis dažniau pasigirstančių pranešimų apie artėjančią globalinę katastrofą.

Jos teigimu, jeigu remtumėmės artimiausių kaimyninių šalių turima patirtimi, Lietuvoje ateityje globalinis klimato atšilimas didelių anomalijų neturėtų sukelti.

„Galbūt dažniau sulauksime sausrų, pūs stipresni vėjai, taps šiltesnės žiemos”,- reziumavo pašnekovė.

Natalija Mogučaja

„Vakarų ekspresas”