Kas varys automobilius po šimtemečio? Po tūkstantmečio? Atsakyti sunku, bet spėti galima.
Yra trys pagrindinės energijos rūšys, kurios suks ateities variklius, rašoma library.thinkquest.org.
Pradėkime nuo automobilių, kuriuos varys azotas. Ši medžiaga užverda žemoje temperatūroje. Todėl palikyti virimui reikia nedaug energijos. Verdančio azoto išskiriamą šilumą konstruktoriai pavertė energija, kuri suka ratus.
Vašingtono Universiteto mokslininkų sukurtas sunkvežimis pasiekia 24 km/val. greitį. Tačiau automobilis turi rimtą trūkumą. Azotas išskiriamas karštis išlydo daugumą variklio detalių. Todėl motorą bandoma apsaugoti specialia šaldymo sistema. Azotas yra viena pagrindinių oro sudedamųjų dalių. Todėl automobilis beveik neteršia oro.
Kitas ateities automobilių tipas primins į vieną sujungtą „Ford Taurus” ir NASA mėnuleigį. Šis derinys – ateities automobilių šventasis gralis. Energiją tokiai mašinai teiks vandenilis – viena geriausių alternatyvų ateities kurui. Medžiaga lengvai išgaunama ir neteršia oro. Vandenilio kaina apie 20 procentų didesnė nei naftos. Tačiau, tai ne pagrindinė medžiagos panaudojimo problema. Vandenilis lengvai sprogsta. Todėl įprastiniai automobilių kuro bakai – beverčiai. Reikia kur kas patikesnės laikmenos.
Antroji bėda – vandenilio lengvumas. Mokslininkai priversti sukti galvas, kur automobilyje įtaisyti milžiniškus bakus. Viena išeičių – naudoti ne vandenilio dujas, o skystį. Tačiau skysto vandenilio gamyba ir laikymas kainuoja gerokai daugiau, nei dujų. Vandenilio sukami varikliai pakankamai galingi visoms šiuolaikinėms transporto priemonėms. Skirtumas tik tas, kad gatvėmis riedantys automobiliai važiuos tyliai ir neterš oro.
Trečiasis tipas – elektriniai. Šio automobilio pagrindinis trūkumas – maža akumuliatorių talpa. Todėl elektrinis automobilis gali nuvažiuoti sąlyginai mažus atstumus. Negana to, įkrauti akumuliatorius trunka bent keletą valandų. Tuo tarpu užpildyti baką vandeniliu tik 15 minučių. Be to, elektra varomų mašinų greitis ribotas.