Klaipėdos miesto tarybos posėdyje iš piliečių tribūnos perskaitytas viešas Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pareiškimas dėl dviejų detaliųjų planų sulaukė prieštaringų vertinimų.
Balandžio 27-ąją politikai, išklausę LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkę Ramunę Staševičiūtę, nusprendė tądien nesvarstyti žemės sklypų Naujosios Uosto g. 11, 13,15 ir M. Šerniaus g. 14 (Vitės kvartalas) detaliojo plano.
Savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento specialistai mano, jog politikai taip pasielgė be reikalo, o detaliojo plano „pristabdymas” neša nuostolius tiek jo užsakovui, tiek miestui, nes apleista teritorija nepradedama tvarkyti.
UAB „Kleta”, kuriai priklauso minėtieji sklypai, direktorius Arūnas Kuraitis mano, kad Architektų sąjunga ne gina viešąjį interesą, kaip deklaruoja, o suvedinėja asmenines sąskaitas ir, jei toliau bus trukdoma investicijoms, žada gintis arba teisine tvarka, arba kreiptis į Vyriausybės atstovę Klaipėdos apskričiai.
Vitės kvartalas – sena žaizda
Supažindindama Klaipėdos miesto tarybos narius su LAS Klaipėdos apskrities organizacijos viešu pareiškimu, valdybos pirmininkė R. Staševičiūtė sakė, kad Vitės kvartalas yra sena Klaipėdos miesto centrinės dalies žaizda. 2000 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto taryba patvirtino šios teritorijos detalųjį planą. Buvo priimta koncepcija, kuri įpareigojo atkurti senąjį gatvių tinklą, posesijas.
Pastatų architektūrinė išraiška turi būti šiuolaikiška, ribojant aukštingumą nuo 2 iki 4 aukštų su mansarda.
2002-2004 metais, koreguojant šiaurinių sklypų ribas, buvo prieita prie išvados, kad kvartalo gale, prie Naujosios Uosto gatvės leisti fragmentiškai įterpti iki 30 metrų aukščio namus, tačiau tai turi būti atliekama tik architektūrinio konkurso būdu, nepažeidžiant numatomo jautraus, palyginti neaukšto, perimetrinio užstatymo. Tai yra patvirtinta miesto tarybos sprendimu.
Už tai, kad buvo leista uostui pasididinti (suformuoti atskirą naują) sklypą, uostas pažadėjo visoje teritorijoje įrengti visą naują inžinerinę infrastruktūrą, pažadėta investicijų iki 10 mln. litų. Kur tai?
2004 metų kovo 25 dieną Architektų sąjungoje pristatoma nauja žemės sklypų Naujojoje Uosto g. 11,13,15 ir M.Šerniaus g. 14 detaliojo plano sprendinių koncepcija. Po ilgų ir sudėtingų diskusijų prieita išvada, kad su senu kvartalo išvystymo planu nebegalima toliau gyventi. Reikalinga nauja viso Vitės kvartalo išvystymo koncepcija, nes tai, kas buvo numatyta anksčiau, nebepatenkina naujųjų investuotojų. Tačiau koncepcijos nėra.
„Jeigu bus patvirtintas šis detalusis planas, tai reikš viso kvartalo koncepcijos sugriovimą, neturint nieko nauja,- sakė R.Staševičiūtė.- Vien pati sprendimo formuluotė – patvirtinti šį detalųjį planą, o jau kitiems investuotojams rengti koncepciją yra netoleruotina, nes sudaro nevienodas verslo sąlygas ir labai apsunkina tolesnį vieningą kvartalo vystymą. Turiu dokumentą, kuriame buvo atsakyta leisti rengti detalųjį planą kitų sklypų investuotojams dėl tos priežasties, kad reikia rengti naują viso Vitės kvartalo išvystymo koncepciją (raštas 2005 01 05 Nr.(4.39)-R2-47). Šiandieną patvirtintas detalusis planas užkirs nuoseklų labai svarbios miesto teritorijos vystimąsi, ir miesto politikai turi tai įvertinti.”
Tarybos narių sprendimu klausimas buvo iš dienotvarkės išbrauktas.
Gyvenimas keičiasi
Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja Rima Noreikienė priminė, jog R. Staševičiūtės minėtame UAB „Uostamiesčio projektas” parengtame Vitės detaliajame plane prie Naujosios Uosto gatvės numatytas užstatymo aukštis iki 8 aukštų (apie 30 metrų), Titnago gatvėje – iki 5 aukštų (apie 18 metrų). Projektavimo firma „Pilis”, kuriai vadovauja R. Staševičiūtė, yra parengusi šio plano dalies korektūrą, kurioje užstatymo fragmentai prie Naujosios Uosto gatvės numatomi iki 30 metrų aukščio. Į plano sąlygas įrašyta, jog aukštų pastatų atsiradimas turi būti sprendžiamas architektūrinio konkurso būdu.
R. Noreikienės žodžiais, tokia pat sąlyga keliama ir diskusijas sukėlusio detaliojo plano rengėjams. Tačiau dabar kalba einanti ne apie architektūrinę išraišką, o apie detalųjį planą. Planas buvo ruoštas labai ilgai, užsakovai, iš pradžių turėję norų statyti „tankiau” bei daug aukštesnius pastatus, atsižvelgė tiek į savivaldybės specialistų, tiek į Teritorijų planavimo komiteto, tiek į architektų ekspertų tarybos pastabas. Dabar čia planuojama statyti dviejų trijų aukštų posesijomis suskirstytus statinius, kuriuos iš pietinio ir šiaurinio kvartaliuko pakraščių įrėmintų du aštuonių aukštų pastatai.
Paveldosaugos skyriaus vedėja sakė, jog didžiausia išgriautojo kvartalo vertybė esanti gatvių tinklas bei keli išlikę namai. UAB „Kleta”, supirkusi keletą sklypų, kompleksiškai sprendžia visą kvartaliuką, atstatys M. Šerniaus gatvę ir restauruos visą šioje gatvėje esantį senosios mokyklos pastatą.
Pasak R. Noreikienės, gyvenimas keičiasi ir reikia į tai atsižvelgti. Dabar jau niekas nebekalba, kad reikėtų laikytis pirmosios Vitės kvartalo koncepcijos, kur buvo numatyti dviejų ir trijų aukštų su mansarda statiniai. Patį kvartalą reikia tvarkyti kuo greičiau, nes dykros ir griuvėsiai miesto centre tikrai jo nepuošia.
Buvo primintas ir Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus bei Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko pasirašytas raštas LAS Klaipėdos apskrities organizacijai, kuriame rašoma: „Naujosios Uosto g. 11,13 ir 15 planuojamas užstatymas po daugelio korektūrų, kurių reikalavo politikai, aukštis jau neviršija šiame kvartale minėtais detaliaisiais planais numatyto užstatymo aukščio.Todėl reikėtų būti nuosekliems ir pripažinti, kad asmeniškumai bei tarpusavio konfliktai dėl įtakos projektuojant miesto teritorijose neturėtų užgožti architektų profesionalumo ir bešališko sprendimo dėl miesto kvartalų plėtros vertinimo”.
Įtaria asmeniškumus
UAB „Kleta” direktorius Arūnas Kuraitis taip pat linkęs manyti, kad LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pareiškimas gimė vadovaujantis ne viešuoju interesu ar Vitės koncepcijos būtinybe, o asmeniškumais. Ir sakė esąs nustebintas tarybos sprendimo, nes jos posėdžio metu kalbėję bei mintis spaudoje reiškę politikai nė karto nebuvo nė viename posėdyje, kur buvo svarstomas detalusis planas, ir nematė, kiek pasikeitė koncepcija, palyginti su pirmuoju pateiktu variantu.
„Dveji metai kryžiaus kelių, kol supirkome ir sujungėme į vieną septynis sklypus, kad būtų galima sukurti vieningą kompleksą,- sakė A. Kuraitis.- To tikrai nebūtų padaryta, jei kiekvieno sklypuko savininkas būtų detaliuosius planus rengęs atskirai.”
A. Kuraičio žodžiais, R. Ato IĮ, projektuodama išties gražų pastatų ansamblį, atsižvelgė į visų nuomones bei atliko visas įstatymų numatytas ekspertizes. Tai, kad detaliojo plano rengimas truko tiek laiko, jam pritarė visos derinančios institucijos, o dabar politikai atidėjo jo tvirtinimą, „Kletos” direktorių glumina. Pasak jo, dėl nežmoniškai ilgų detaliojo planavimo procedūrų lietuviški pinigai iškeliauja už Lietuvos ribų, kur tokio projekto įgyvendinimas būtų seniai baigtas ir jau neštų pelną.
Buvo išsakytas priekaištas ir savivaldybei. Nesuprantama, kodėl miesto vyriausiasis architektas dažnai rašo sąlygą: suderinti su Architektų sąjunga. Šiuo klausimu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija gegužės pradžioje kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorę.
„Kodėl mes turime derinti su Architektų sąjunga? Kodėl ne su kokiu beisbolo mėgėjų klubu ar kita visuomenine organizacija, taip pat galinčia reikšti savo nuomonę viešame detaliojo plano svarstyme?”- piktinosi A. Kuraitis.
Jo nuomone, kai kurie ekspertų tarybai priklausantys architektai patys turi interesų Vitės kvartale tiek dėl nuosavybės, tiek dėl projektuojamų objektų. Neatmetama ir ekonominio suinteresuotumo galimybė: kas pirmas „paleis” objektą šioj teritorijoj, tas gaus daugiau naudos.
Abejoja kompetencija
„Dar vienas akmuo į ekspertų daržą – dvejus metus buvo rengiamas Vitės detalusis planas,- sakė A. Kuraitis.- Jeigu jie liepsnojo noru sukurti Vitės kvaratalo koncepciją, kodėl to nedarė? Visuomeninės organizacijos laisvai gauna fondų lėšas, kodėl neparuošė paraiškos vienam iš ES fondų su prašymu suteikti finansavimą Vitės kvartalo koncepcijos sukūrimui?”
Verslininkui susidarė įspūdis, kad tokiais visuomeninio intereso gynimo šydu pridengtais pareiškimais spaudžiama, kad užsakovai vienų architektų atsisakytų, o dirbtų tik su „išrinktaisiais.”
Kalbėdamas apie pačius išrinktuosius bei visą ekspertų tarybą, „Kletos” direktorius sakė abejojantis jų kompetencija – ar jie turi ekspertų pažymėjimus, tuo, kaip jie išvis buvo į tą tarybą išrinkti, ir kokią galią turi jų sprendimai. „Susidaro įspūdis, kad jie iškelia save virš Lietuvoje galiojančių įstatymų”,- sakė verslininkas.
Jo žodžiais, niekas juk netrukdo architektams ateiti į Teritorijų planavimo komiteto posėdžius ir ten reikšti savo nuomonę. Tačiau jie, matyt, to nenori, o siekia iš visuomeninės organizacijos tapti vos ne politine jėga. Viešumas, visuomeninis interesas bei koncepcijos esą tik gražūs žodžiai.
„Tuo tarpu patys „prezidiumo” nariai yra pridarę tokių dalykų – be jokių koncepcijų ar raidų derinimo,- kad kai pradės tie monstrai miesto centre kilti, mūsų siūlomas pastatėlis Vitėje atrodys kaip žaisliukas”, – teigė A. Kuraitis.
Prakalbo, todėl kalti
Paklausti, ką mano apie Klaipėdos mero rašte išdėstytus ir vis dažniau skambančius kaltinimus asmeniškumais, LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos nariai Edmundas Andrijauskas, Romualdas Gailius ir pirmininkė Ramunė Staševičūtė sakė: „prakalbom, todėl kalti”. Pasak jų, kol problemos buvo aptarinėjamos tik architektų virtuvėse, viskas buvę gerai, o vos tik organizacija pradėjo viešai reikštis, pasipylė kaltinimai asmeniškumais.
Architektai priminė, kad nutarimą „Dėl miesto planavimo ir užstatymo, projektų ekspertizės” 1992 metų lapkritį pasirašė Klaipėdos meras Benediktas Petrauskas. Jame nurodyta: „Vykdant LR Vyriausybės nutarimus, nuspręsta sudaryti Klaipėdos planavimo ir užstatymo, projektų architektūrinę tarybą”. Visuomeniniais pagrindais dirbanti architektų ekspertų (anksčiau – miesto užstatymo) taryba turi patariamąjį balsą ir padeda miesto vyriausiajam architektui priimti sprendimus svarbiais miesto užstatymo klausimais.
Dar pernai Teritorijų planavimo komitete buvo priimtas sprendimas peržiūrėti tarybos įstatus bei aiškiau apibrėžti jos galias, tačiau iki šiol to nepadaryta. Į prašymą leisti rotacijos principu komiteto posėdžiuose dalyvauti vienam ekspertų tarybos nariui, kuris galėtų pristatyti ir plačiau pakomentuoti architektų poziciją svarstomais klausimais, aiškaus atsakymo negauta.
Architektų ekspertų taryba išrinkta visuotinio susirinkimo metu. Rinkimuose galėjo dalyvauti visi architektai, pristatę jų kvalifikaciją liudijančius atestatus bei pateikę nuveiktus darbus.
Architektai priminė, jog pernai kolegos M. Černiūtė, M. Keturakytė, V. Balsys, A. Kairytė parengė net tris galimas Vitės kvartalo vizijas, kurios buvo pristatytos praėjusį pavasarį vykusioje konferencijoje „Vitės kvartalo tarp Naujosios Uosto gatvės ir marių konversija”, su vizijomis buvo supažindinta ir miesto valdžia.
Beje, architektai prie Vitės koncepcijos kūrimo kvietė prisijungti ir čia esančių sklypų savininkus. Tačiau A. Kuraitis sako negavęs jokio kvietimo. Jeigu toks būtų buvęs, jo vadovaujama bendrovė tikrai būtų prisidėjusi ir finansiškai parėmusi šią iniciatyvą.
Pasak architektų, atremti kaltinimus noru daryti įtaką miesto plėtrai labai sunku. Kad ekspertų taryboje toli gražu ne iškart patvirtinami pačių jos narių projektai, iliustruoja posėdžių protokolai. Beje, kai Vilniaus architektų sąjunga pasipriešino daugiaaukščių ant Ozo šlaito statybai Vilniuje, projekto užsakovų („VP Market”) ir kai kurių Vilniaus savivaldybės valdininkų reakcija ir AS puolimai žodis žodin atitiko šiandieninę situaciją Klaipėdoje.
„Mes tikrai ne prieš miesto plėtrą ar vieno kurio objekto statymą. Tiesiog viskas turi vykti planingai”,- teigė architektai.