Užpultas žmogus neretai vėliau pasakoja bijojęs aktyviai gintis, nes baiminęsis sužeisti užpuoliką. Taip neretai užverda diskusija apie tai, kokiais būdais įstatymas leidžia gintis.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas sako, kad asmuo turi teisę gintis. Tai jis gali daryti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi, arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.
Įstatymas leidžia ginti save, kitą žmogų, nuosavybę, būsto neliečiamybę, visuomenės ar valstybės interesus.
Kokiais įrankiais galima gintis, o kurie draudžiami, įstatymas nenumato. Teisininkai neretai sako, kad gintis nuo akivaizdaus pavojaus galima visais įmanomais būdais. Tik svarbu neperžengti būtinosios ginties ribų.
Gintis leidžiama ne tik, kai pavojingai ir realiai kėsinamasi, bet ir tada, kai yra tokia grėsmė, pavyzdžiui, užpuolikas išsitraukia ginklą, atlenkia peilį, žmogų apsupa būrys agresyviai nusiteikusiųjų.
Kiekvienas atvejis yra atskiras ir vėliau, jei gindamasis žmogus sužaloja ar nužudo užpuoliką, teismo vertinamas atsižvelgiant į visas aplinkybes. Paprastai teisėsaugos organai yra ne užpuoliko, o aukos pusėje.
Žmonės įvairiai reaguoja į grėsmę, tad ir apsigynimo priemones renkasi skirtingas. Ginklų parduotuvėse nereikalaujama leidimo ir laisvai parduodama daugybė jų. Populiariausi yra elektros šokas, dujiniai balionėliai bei pistoletai su ašarinėmis dujomis.
Įvairių kovos būdų meistrai moteris ir jauno amžiaus žmones pamoko kelių paprasčiausių būdų apsiginti. Dažniausiai tai yra skausmą sukeliantys, bet nežalojantys būdai.
Nebūtina apsigynimui nešiotis ginklą, galima kišenėje nešiotis buities reikmenis, kurie galėtų pagelbėti ginantis nuo užpuoliko. Tai gali būti yla, plaukų lakas, plaukų šepetys ar kitas daiktas.