Molainių privačių namų kvartalo gyventojai įsitikinę, kad kol kas tik per stebuklą juos aplenkė tokia nelaimė, kokia gegužės 10 dieną atsitiko Šilutės rajono Švėkšnos miestelyje.
Ten viename kieme užsidegus suversto šlamšto krūvai ir gaisrui išplitus, per kelias valandas sudegė dešimt namų ir liepsnose žuvo vienas žmogus.
Panaši tragedija gali įvykti Panevėžyje, nes mėgėjų savo kieme kaupti tonas degių atliekų yra ir čia.
Laužą krauna dešimt metų
Molainiuose gyvenantys žmonės kasdien su nerimu nužvelgia beveik pačiame kvartalo viduryje stūksantį milžinišką „laužą”, kurį vienas jų kaimynas krauna jau dešimt metų.
Žvejų gatvės 32-ajame name gyvenantis Virgilijus Penkauskas savo kieme, name ir net ant stogo yra sukaupęs kelis tūkstančius naudotų padangų, daugiau nei dešimt nebevažiuojančių automobilių, stirtas statybinių, medžio atliekų ir kitokio šlamšto.
Visą tą didžiuliu viską niokojančiu laužu galintį pavirsti „turtą” saugo du agresyvūs koviniai šunys.
Savivaldybė dar prieš ketverius metus žinojo Molainių kvartalo bėdą, tačiau spręsti jos iki šiol neskuba. Beje, toje pačioje gatvėje gyvena ir miesto tarybos narys Ramūnas Vyžintas.
„Mes jau prieš ketverius metus parašėme prašymą savivaldybės Miesto ūkio skyriui, tačiau jie iki šiol tik rankomis skėsčioja. Skundėmės ir ugniagesiams, ir aplinkosaugininkams, ir kitoms institucijoms, tačiau bergždžiai”, – „Panevėžio rytui” sakė kvartalo bendruomenės pirmininkas Vidas Šlivinskas.
Savivaldybės administracinė komisija kartą nubaudė V.Penkauską 50 litų bauda, o po to pamiršo ir jį, ir jo sąvartyną.
Švėkšnos gaisras gali nublankti
„Jaučiamės lyg būtume bepročio teroristo įkaitai. Tačiau mūsų nuogąstavimai neatrodo pagrįsti tiems, kurie privalo rūpintis mūsų saugumu, – sakė bendruomenės pirmininkas V.Šlivinskas. – Matyt, viskas baigsis dar baisiau nei Švėkšnoje”.
Molainių kvartalo gyventojai ir ypač Žvejų gatvėje gyvenantys žmonės įsitikinę, kad jeigu V.Penkausko sąvartynas užsidegs, Žemaitijos miestelį nusiaubęs gaisras gali pasirodyti buvęs ne toks jau didelis ir baisus.
Kaimynai bijo keršto
Patekti į V.Penkausko namą galima tik perlipus milžinišką krūvą šlamšto. Tačiau į vidų V.Penkauskas pastaruoju metu įsileidžia tik savo buvusią žmoną Joaną Penkauskienę. Ji yra namo savininkė, bet čia gyvena ne visada.
Įdomiausia, kad ši moteris dirba Panevėžio visuomenės sveikatos centre. Centro darbuotojos žino, kaip gyvena jų kolegė, ir net buvo nuvykusios pasižiūrėti, ar gandai neperdėti.
Dvi Penkauskų dukros – jau studentės ir namuose, kur prabėgo dalis jų vaikystės, nebegyvena. Viena, kaip „Panevėžio rytui” sakė J.Penkauskienė, net yra pareiškusi tėvui, kad jo gėdijasi ir kad vėl jį pripažins tik po to, kai šis susitvarkys.
Pats V.Penkauskas su kaimynais į kalbas nesileidžia ir į prašymus iškuopti sąvartyną nereaguoja arba net perspėja nesikišti ne į savo reikalus.
„Kartą bandžiau išsiaiškinti su juo gražiuoju, tačiau viskas baigėsi tuo, kad V.Penkauskas ėmė grasinti sulaužysiąs mano duris ir tvorą, – pasakojo kaimynas Zenonas Gumbelevičius. – Jis elgiasi lyg turėtų psichikos sutrikimų, todėl vengiu su juo konfliktuoti”.
Pažaboti neturi galių
Miesto valdžios institucijoms, aplinkosaugininkams, ugniagesiams, policininkams bei visuomenės sveikatos centrui nesutariant, kas turi ir gali padėti Molainių gyventojams, nelaimės nuojauta dar stiprėja.
Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Viktoras Grincevičius „Panevėžio rytui” teigė nieko nežinojęs apie tai, kad jo pavaldinės namų valda tapo daugelio žmonių nerimo priežastimi. Jis tvirtino, jog net jei ir būtų žinojęs, niekuo nebūtų galėjęs padėti Žvejų gatvės gyventojams.
„Visuomenės sveikatos centras neturi galių pažaboti tokią netvarką, tai gali padaryti tik savivaldybė, – teigė jis. – Jeigu aš turėčiau tokį kaimyną, taip ir padaryčiau – kreipčiausi pagalbos į savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybą arba Ekologijos skyrių”.
Panašiai Molainių kvartalo gyventojams atsako ir aplinkosaugininkai, ir ugniagesiai. Ypač žmones stebina ugniagesių abejingumas, nes prielaidos kilti milžiniškam gaisrui labiau nei įtikinamos.
Užsidegus tokiam milžiniškam kiekiui padangų, neišvengiamai kiltų ekologinė nelaimė.
Pasiūlė išsprogdinti dinamitu
Pas Z.Gumbelevičių viešėjęs svečias iš Norvegijos, savo akimis išvydęs Žvejų gatvės gyventojų problemą, negalėjo atsistebėti, kad savivaldybė žino apie ją ir nieko nedaro.
„Norvegas sakė, kad jo šalyje dėl tūkstančius kartų mažesnio apsileidimo namo šeimininkas būtų nubaustas didžiule bauda, o jo šiukšlės tą pačią dieną būtų išvežtos, – pasakojo Z.Gumbelevičius. – Sąskaitą už išvežimą, geruoju ar antstoliams pareikalavus, apmokėtų pats kaltininkas”.
Išvažiuodamas norvegas, pasak pašnekovo, pasisiūlė kitą kartą atvežti dinamito ir padėti išsprogdinti sąvartyną. Nes, anot užsieniečio, kai valdžia yra niekam tikusi, miestiečiams savo garbę, orumą ir turtą telieka gelbėti taip, kaip jie išmano.
Sudaryti komisiją nėra paprasta
Ne mažiau vaizdingai susiklosčiusią situaciją pakomentavo į Molainių kvartalą prie nelemto namo atvykusi savivaldybės Ekologijos skyriaus viršininkė Zita Tverkutė. Jai buvo nesuprantama, kad sanitarijos inspektorės, kartą surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą V.Penkauskui, tuo iš esmės ir apsiribojo.
„Privati valda nereiškia, kad jos teritorijoje, vos tik užsimanius, galima statyti atominę elektrinę ar veisti krokodilus. Ar nubaudus 50 litų pinigine bauda buvo pasidomėta pokyčiais šioje namų valdoje? – piktinosi sanitarių darbu ekologė. – Reikia tuoj pat skelbti ypatingąją padėtį ir surinkti specialią komisiją, kurioje būtų ir policininkų, ir ugniagesių, ir higienistų, ir aplinkosaugininkų, ir atsakingų savivaldybės tarnautojų”.
Ekologijos skyriaus viršininkė neabejoja, kad kiekvienos iš minėtų tarnybų galiose būtų nubausti V.Penkauską arba tai padaryti visoms vienu metu iš karto. Sudėjus baudas į krūvą, suma galėtų siekti kelis tūkstančius litų.
Kaip greitai pavyktų suburti tokius svarbius žmones į vieną komisiją, Z.Tverkutė negalėjo atsakyti.
„Bėda ta, jog vis dažniau susiduriu su žmonėmis, kurie tik ir ieško priežasčių, kad tik nereikėtų dirbti, todėl komisijos sukūrimas priklauso nuo kiekvienos iš paminėtų tarnybų viršininkų pareigingumo bei pilietiškumo, – sakė pašnekovė. – Pagal galiojančias taisykles negalime imtis griežtų veiksmų negavę raštiško Žvejų gatvės gyventojų skundo, tačiau darbo imsimės, vos tik tokį raštą gausime”.
Kas nori, tas randa
Kad V.Penkauską nebūtų sunku nubausti, įsitikinęs ir Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento miesto agentūros inspektorius Alfredas Breivė.
Tačiau inspektorius tikina, kad jam niekaip nepavyksta susitikti su pažeidėju.
„Tai jis slepiasi kur nors padangų krūvoje, tai savo automobiliuose. Nepavyko jo rasti ir nuvykus kartu su policininkais”, – pasakojo A.Breivė.
Tačiau žurnalistams susitikti ir pasišnekėti su V.Penkausku pavyko iš pirmo karto – vos tik nuvykome prie jo namų.
Iš pradžių nei vardo, nei amžiaus nenorėjęs pasakyti vyriškis vėliau maldavo neberašyti apie jo namus ir tikino „tuoj ir greitai” viską sutvarkysiąs.
Kaip greitai vienas pats žada iškuopti net 10 metų kauptas „atsargas”, V.Penkauskas negalėjo pasakyti. Į pasiūlymą prašyti kaimynų pagalbos jis nereagavo.
„Aš tuoj išvešiu kelias mašinas į laužyną, – tvirtino jis. – Patikėkite, ir betono gabalus išvešiu – jau turiu kitą vietą”.
Priminus, kad kieme, be betono, yra dar tūkstančiai padangų ir medienos laužo, V.Penkauskas netiesiogiai leido suprasti, kad tai reikalingi dalykai: padangos – turgaus prekė, o statybines atliekas kada nors galima paversti malkomis ir sukūrenti.
Lyg įrodydamas savo apsisprendimą tapti geru kaimynu, vyriškis iš vienos vietos į kitą nešiojo betono laužo gabalus ir tikino, kad tai jo atsivertimo pradžia.
Situacija mieste – grėsminga
Panevėžyje galima rasti ne vieną kiemą, panašų į V.Penkausko.
Privačių, ypač medinių, namų rajonuose nemažai valdų, kuriose vos išsitenka įvairiausi ant kaimynų tvoros ar net pastatų „lipantys” neretai savavališkai pastatyti statiniai. Tarpai tarp jų dažniausiai būna užpildyti įvairiu degiu šlamštu.
Tokiu būdu į vieną virtinę sujungti namai yra tarsi parako kaspinas, bet kada galintis užsiliepsnoti ir sudeginti ištisus kvartalus.
„Mano kaimyno kieme mėtosi naudotos padangos, automobilių laužas, o mūsų kai kuriuos pastatus teskiria vos du metrai. Nežinau, ką daryti, nes policija numoja ranka – neva tai ne jų reikalas, – „Panevėžio rytui” sakė vienas anonimu norėjęs likti panevėžietis. – Su šeima jau svarstome galimybę parduoti namus ir kraustytis iš miesto”.
Kad problema darosi vis grėsmingesnė, sutinka ir savivaldybės Ekologijos skyriaus viršininkė Z.Tverkutė.
„Situacija darosi grėsminga, apie tai galima spręsti vien tik iš skundų, kurie mus pasiekia. Bet tai tik ledkalnio viršūnė, – sakė ekologė. – Manau, kad miesto taryba ir savivaldybės darbuotojai bus priversti imtis ryžtingų veiksmų, nes abejingumas gali kainuoti per brangiai”.