Jau kurį laiką laivynai ir aukštosios jūreivystės mokyklos jaučia žmonių, kurie norėtų studijuoti laivų mechaniką, stygių. Europoje ši problema ypač aštriai iškilo Vokietijoje.
Lietuvos jūreivystės kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Romualdas Starkus teigė, kad jų mokymo įstaiga dar surenka norinčių studijuoti jaunuolių skaičių. Tačiau per pirmuosius metus nemaža jų dalis „nubyra”. Taip yra todėl, kad studijuoti ateina ne patys gabiausieji. Galbūt nesubalansuota yra ir Lietuvos studijų sistema. Į aukštąsias mokyklas priimama studijuoti daug jaunimo. Todėl sunkesnių specialybių studijose atsiranda jaunuoliai su žemesniais balais.
Ar laivų mechanika yra sunki specialybė? R.Starkus mano, kad apie šią specialybę nepelnytai yra susidaręs ne itin palankus stereotipas. Neva mechanikas neišlenda iš apatinių laivo denių, nuolat būna variklių sukurtoje triukšmingoje, tepalu dvokiančioje, karščiu alsuojančioje aplinkoje.
Gal kažkas panašaus ir yra senuose, kelis dešimtmečius eksploatuojamuose laivuose. Tačiau Lietuvos jūreivystės kolegijoje ruošiami moderniems, mažiau triukšmingiems laivams skirti mechanikai. Jie mokomi naudojantis naujausiu laivų jėgainės mažų apsukų treniruokliu. Šiuolaikinis mechanikas kompiuterinę techniką turi išmanyti ne blogiau nei mechaniką.
Lietuvos jūreivystės kolegijoje paruoštiems mechanikams suteikiamos ir labai geros sąlygos atlikti praktiką.
Paruoštus jaunuolius noriai priima ne tik Lietuvos laivybos kompanijos – „Lisco Baltic Service”, Lietuvos jūrų laivininkystė, „Limarko” laivininkystės kompanija, bet ir tarptautinės laivybos kompanijos „Boskalis”, „Bonami Shipping”. Praktikos metu jos moka po 400-500 JAV dolerių atlyginimą. Įgiję laivo mechaniko specialybę jau pirmaisiais metais gabiausi jaunuoliai gali uždirbti net iki 2000 JAV dolerių. Tokio amžiaus jaunuoliams uždirbti tiek pinigų, kaip pastebi R.Starkus, vargu ar pavyktų kurioje nors kitoje srityje.
Lietuvoje paruošti laivų mechanikai per kriuingo kompanijas nesunkiai randa darbą ir įvairiose užsienio laivybos kompanijose. Klaipėdos jūreivystės kolegijos paruošti specialistai, anot R.Starkaus, labai gerai vertinami – yra drausmingi, nuovokūs, sugeba pašalinti gedimus laivuose.
Kitas susiformavęs stereotipas yra tai, kad mechanikai neturi jokių galimybių kilti karjeros laiptais. R.Starkaus teigimu, taip nėra. Tiesa, kad tik įgijus laivavedžio specialybę ateityje galima tikėtis tapti kapitonu. Tačiau laive ne mažiau svarbus asmuo, nors tiesiogiai ir nevadovauja laivui, yra vyriausiasis mechanikas. Pavyzdžiai rodo, kad gabiausieji mechanikai maždaug po 5 metų jau gali tapti antraisiais mechanikais, o po 8 metų – vyriausiaisiais mechanikais.
Paprastai mechanikai nesiguodžia, kad „įsėdę ne į tas roges”, o laivavedžiams tenka apgailestauti, kad neįgijo konkretesnės specialybės. Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad ir gabiausiems jūrininkams plaukiojimą tenka pakeisti sėslesniu gyvenimu krante. Susirasti mechanikams naują darbą yra žymiai didesnės galimybės nei laivavedžiams. Mechanikos dėsniai yra panašūs, o laivuose plaukioję žmonės darbdaviams atrodo atsakingesni ir patikimesni.
as pats jau trisdesimt metu vaikstau i jura mechaniku.ir savo vaiko niekada neleisciau mokytis mechaniku nes tai pragariskas darbas.nematai sviesios dienos i kranta islipti galimybiu mazai.as nekalbu apie senus laivus o apie siuolaikinius 2000-2005 statybos.senuose laivuose tai isvis pragaras dirbi po 20valandu ir dar tave skubina is kontoros.ekipazai visur sumazinti tad masinoj du mechanikai ir motoristas jei jis buna dar gerai.uz tokius pinigus toki darba dirbti neapsimoka nes sveikatos prarandi daugiau nei gauni tu pinigu.budamas sturmanu tu esi pastebimas ir krante o mechanikai niekada krante nepagerbiami.o siuolaikiniuose laivuose daug elektronikos ir tu turi visur gaudytis.niekas niekada mehanikui nepasakys aciu nors dirbai kai juodas arklys.kvaili zmones kurie eina mokytis nedekingos specialybes.sturmanu tai jo baltas zmogus ant laivo.