SEB Vilniaus banko analitikų nuomone, euro neįvedimas 2007 metais – ir visos ES pralaimėjimas

Didžiausio šalyje komercinio SEB Vilniaus banko analitikų nuomone, Europos Komisijos neigiamas sprendimas dėl Lietuvos galimybių įsivesti eurą 2007 m. pradžioje pirmiausia yra pačios ES nesėkmė – už borto buvo palikta valstybė, pastaraisiais metais pasiekusi geriausią Vakarų ir Rytų Europoje makroekonomikos rodiklių derinį.
Šių metų gegužės 16 d. Europos Komisijai ir Europos centriniam bankui paskelbus neigiamą išvadą, pateikta oficiali šio sprendimo priežastis – per didelė mūsų šalies infliacija. Lietuvoje suderinta vidutinė metinė infliacija buvo 2,7 proc., o Mastrichto infliacijos konvergencijos kriterijus – 2,6 proc., t. y. orientyras buvo viršytas vos 0,1 proc. punkto. SEB Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos nuomone, simbolinis infliacijos kriterijaus viršijimas buvo tik formalus argumentas neleisti Lietuvai įsivesti euro, tuo tarpu tikrųjų neigiamo sprendimo priežasčių tenka ieškoti kitur.
„Viena iš hipotezių – ES noras taikyti „bangos” metodą laukiant, kol iki narystės euro zonoje pasitemps daugiau regiono valstybių. Taip pat nenorėta sukurti išimties taikymo precedento”, – mano G. Nausėda. Jo teigimu, įtakos turėjo ir tai, jog dėl rinkimų Vakarų Europos politikos lyderiai šiuo metu yra daugiau užsiėmę vidaus, o ne ES problemomis.
„Be to, Slovėnijos pakako parodyti, kad euro zona yra ne uždaras klubas, o demokratiška ir auganti organizacija. Apskritai Lietuvai pristigo stiprių ir įtakingų rėmėjų, tuo tarpu Slovėnijos siekius nuosekliai rėmė Austrija, Prancūzija ir kitos šalys”, – sako SEB Vilniaus banko ekspertas.
Anot jo, priežasčių reiktų ieškoti ir namuose: mūsų šalies politikai, atrodo, bus pasidavę dirbtiniam optimizmui ir ilgą laiką net nemėgino konkrečiais veiksmais ES politiniuose kuluaruose ieškoti paramos. Aukščiausio rango šalies pareigūnų vizitai į Frankfurtą, Berlyną ir Briuselį surengti jau susiformavus išankstinei neigiamai nuostatai. G. Nausėdos manymu, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinkta metodologija stebėti Lietuvos galimybes atitikti Mastrichto infliacijos kriterijų ilgą laiką jai leido išlikti ramiai, nors iš Briuselio buvo girdėti ne vienas tvirtinimas, kad šalis šio reikalavimo neatitinka. „Ko gero, ne per drąsu tvirtinti, jog Lietuva praleido tinkamiausią momentą panaudoti švelnias kainų kilimo pažabojimo priemones, kurios būtų padėjusios sumažinti infliaciją 0,1–0,2 proc. punkto”, – teigia G. Nausėda.
Jis sako, kad, užkirtus Lietuvai kelią įsivesti eurą, moralinių nuostolių patiria ir pati ES. Iš tiesų daugelio dabartinių euro zonos narių infliacijos ir kiti ekonominiai rodikliai yra daug prastesni nei Lietuvos, taigi išryškėja dvigubi standartai, kuriais gali pasipiktinti būtent entuziastingai euro atžvilgiu nusiteikusi mūsų visuomenės dalis. Be to, tebetaikydamos dar 1991 m. (kai euro zona buvo tik vizija, o ne realybė) patvirtintus reikalavimus, ES institucijos tiesiog parodė savo nesugebėjimą operatyviai reaguoti į akivaizdžius įvykusius pokyčius. Galiausiai Europos Komisijos ir Europos centrinio banko dažnokai pateikiami teiginiai apie infliacijos netvarumą Lietuvoje patys yra labai netvarūs ir atspindi šių institucijų sutrikimą.
Ekonomikos ekspertas mano, kad dabar didelė klaida būtų tikėti, jog artimiausiais metais euro įsivesti nebeįmanoma, arba eikvoti visą politinę energiją Mastrichto konvergencijos kriterijams modifikuoti. Nors 2006–2007 metams jis prognozuoja daug infliaciją skatinančių veiksnių, palankiai susiklosčius aplinkybėms, Lietuva jau po pusmečio arba metų vėl gali tapti realia pretendente įstoti į euro zoną.