Maždaug pusė Kauno bendrojo lavinimo mokyklas lankančių moksleivių patiria bendraamžių patyčias
Į mokyklą vaikai dažnai nenori eiti todėl, kad dėl didelių krūvių sunku mokytis, nerandama bendros kalbos su pedagogais, mokyklos aplinka neskatina joje jaustis saugiems. Daug paauglių nemėgsta mokyklos ir dėl to, kad patiria bendraamžių patyčias, yra jų skriaudžiami ar žeminami.
Trečdaliui mokykla nepatinka
Apklausus 1162 Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklų šeštokus, aštuntokus, vienuoliktokus bei gimnazijų trečios klasės gimnazistus paaiškėjo, kad net 48,2 proc. moksleivių mokykloje mato negatyvių reiškinių. Tarp labiausiai neigiamai į mokyklą žiūrinčiųjų – trečiosios gimnazijų klasės gimnazistės. Vaikinai – šiek tiek tolerantiškesni. Daugiau berniukų, nenorinčių eiti į mokyklą, yra tarp 6 ir 8 klasės mokinių. Moksleivių mokymosi motyvacija didesnė aukštesnėse klasėse, tačiau mergaitės vaikinams šiuo požiūriu nusileidžia.
Šiuos faktus pateikė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Socialinių kūno kultūros ir sporto tyrimų laboratorijos mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Kęstučio Kardelio. Jie, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus užsakymu, atliko Kauno miesto moksleivių socialinio elgesio raiškos tyrimus. Buvo aiškintasi moksleivių požiūris į tokius socialinio elgesio komponentus kaip fizinis aktyvumas laisvalaikiu ir sportavimas, mokykla ir mokymosi motyvacija, bendravimas su draugais, bendraamžiais, žalingi įpročiai ir kt.
Tyrimo metu nustatyta: tik 9,4 proc. respondentų mano, kad juos mokytojai vertina kaip labai gerus mokinius, o beveik pusė nurodė, kad jie vertinami tik vidutiniškai.
Į mokytojus pagalbos nesikreipia
Pasak dr. einančios doc. pareigas Rasos Jankauskienės, pastaruoju metu mokyklose vis labiau plinta patyčios, erzinimasis, nepagarbūs santykiai, kurie vėliau perauga į atvirą agresiją ir smurtą. Dažnai mokytojai jaučiasi bejėgiai ir kaltina visuomenę bei šeimas, o pastarieji kaltę verčia pedagogams, nesugebantiems suvaldyti vaikų. Net 41 proc. berniukų ir 27 proc. Lietuvos mokyklų mergaičių prisipažįsta, kad jie patys tyčiojasi iš kitų. Šis rodiklis, lyginant su kitomis šalimis, yra vienas aukščiausių. Panaši situacija – ir Kaune. „Tyrimas atskleidė, kad kartą per savaitę ir dažniau buvo erzinami siekiant pasišaipyti 22,6 proc. moksleivių, o kad patys erzino kitus, nurodė 27,9 proc. moksleivių”, – sakė pedagogė.
Daugiausia mėgstančiųjų pasišaipyti ar kaip nors kitaip įžeisti bendraamžį – aštuntosiose klasėse. 15,3 proc. aštuntokų patys grasino draugams, siekdami juos pažeminti prieš kitus. Berniukai du kartus dažniau nei mergaitės linkę tai daryti – aštuntoje klasėje taip elgiasi kas antras berniukas. Tokio elgesio aukų tarp vyresniųjų mažėja.
Nepagarbų elgesį iš bendraamžių mokiniai dažniausiai patiria mokyklų koridoriuose (33,2 proc.) ir klasėje (29,2 proc.) Aukštesniųjų klasių vaikinai pripažįsta, kad nepagarbus elgesys reiškiamas ir tualete. Nustatyta, kad daugiau moksleivių dėl patyčių ir žeminimų pasirenka tylėjimo taktiką. Jau šeštoje klasėje supratę, kad mokytojai padėti negali, mokiniai šią nuostatą išlaiko iki tol, kol baigia mokyklą. Iškalbingas ir toks faktas: net 8,7 proc. vienuoliktokų patiria priekabiavimą ir erzinimą dėl išvaizdos.
Alkoholio ragauja ir šeštokai
Dr. Sauliaus Šukio teigimu, tyrimas leido įvertinti ir žalingų įpročių paplitimo tarp moksleivių tendencijas. Apklaustieji nurodė, kad 11,1 proc. moksleivių rūko kartą per mėnesį, o 18,5 proc. – kasdien. Alkoholio vartojimas tarp besimokančiųjų irgi nėra retas reiškinys: 41,3 proc. teigė jį vartojantys keletą kartų per mėnesį, 3,6 proc. – beveik kiekvieną dieną. Nustebino faktas, kad alkoholio linkę paragauti net šeštokai – 11 proc. jį vartoja keletą kartų per mėnesį. Sportuojantys moksleiviai žalingų įpročių turi mažiau.
Pasak Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo Antano Bagdono, šis LKKA mokslininkų atliktas tyrimas – sudėtinė miesto projekto „Sveikas vaikas – sveikas miestas” dalis, jį žadama tęsti. Tyrimu norėta išsiaiškinti, ar mokykloje mokiniai psichologiškai jaučiasi saugūs. „Mokiniai žino savo teises, bet nieko nenori girdėti apie pareigas, – pristatant tyrimą sakė Savivaldybės vicemeras Kazimieras Kuzminskas. – Baisu, kai paauglys paleidžia į mokytoją kempinę, o šis nežino, kaip elgtis. Turime apginti tokius mokytojus”.