Vakar Seimą iš Prezidentūros pasiekė patobulintas naujos redakcijos Teismų įstatymo projektas. Parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas vakar jį apsvarstė ir nebeaptiko Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų.
Darbo grupė nebuvo kviesta
Naujo Teismų įstatymo projektą nuo praėjusių metų vasaros rengė Prezidento suburta darbo grupė, kurioje dirbo teisės mokslininkai, politikai ir teisėjai. Pagrindinis darbas buvo baigtas kovo pabaigoje, o praėjusį mėnesį projektas perduotas Seimui.
Kai Konstitucinis Teismas balandžio 9 dieną paskelbė savo nutarimą dėl dabar galiojančio Teismų įstatymo kai kurių nuostatų atitikimo Konstitucijai, netiesiogiai smūgis buvo suduotas ir naujam Prezidento projektui. Paaiškėjo, kad Konstitucijai prieštarauja ir dalis naujojo iš Prezidentūros atkeliavusio projekto nuostatų, susijusių su teisėjų atleidimu, paaukštinimu ar perkėlimu, teisėjų galimybe paskirtą nuobaudą apskųsti teismui, Teismų tarybos sudarymu ir t.t.
Dėl to Prezidentūra buvo priversta skubiai pakoreguoti projektą ir jau vakar Seimui buvo atiduotas pagal Konstitucinio Teismo nutarimo reikalavimus pakoreguotas įstatymo projektas.
Pasak Prezidento patarėjo teisės klausimais Česlovo Atkočaičio, projekto koregavimui nebuvo kviečiama jį rengusi darbo grupė. „Prezidentas pats, atsižvelgdamas į pagrindinius Konstitucinio Teismo nutarimo aspektus, pakoregavo ir teikia patobulintą įstatymo projektą”, – sakė šalies vadovo patarėjas.
Įtikinės cituodamas nutarimą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas „Kauno dieną” informavo, kad komitetas vakar jau apsvarstė atnaujintą Prezidento projektą, didžiausią dėmesį kreipdamas, kaip perrašytos projekto nuostatos dera su Konstitucija.
„Komitetas neįžvelgė vietų, prieštaraujančių Konstitucijai ir rekomendavo Seimui pradėti šio projekto pateikimo procedūrą”, – sakė J.Sabatauskas.
Vakar komitetas taip pat išnagrinėjo papildytą laikinųjų Teismų įstatymo pataisų projektą, kuris turėtų būti priimtas ypatingos skubos tvarka ir galiotų, iki bus priimtas nuolatinis Prezidento pasiūlytas Teismų įstatymas. Šios pataisos būtinos tam, kad būtų galima suformuoti veikiančią Teismų tarybą, be kurios patarimo Prezidentas nebegali skirti, atleisti ir paaukštinti teisėjų arba perkelti jų į kitą darbo vietą.
Seimas laikinąsias pataisas jau svarstė praėjusį ketvirtadienį, tačiau nesugebėjo iš karto jų priimti. Vakar J.Sabatauskas sakė, kad parlamentas prie laikinųjų pataisų svarstymo sugrįš kitą antradienį vyksiančio posėdžio metu.
Prezidentas tarybos dar nepasigedo
Konstitucinis Teismas savo nutarime pareiškė, kad Teismų tarybos nariais gali būti tik teisėjai. Iki šiol joje dirbo ir Prezidento, Seimo, Vyriausybės atstovai. J.Sabatausko siūlomose laikinosiose pataisose numatyta, kad po jų įsigaliojimo buvusios Teismų tarybos nariai teisėjai yra skiriami laikinosios Teismų tarybos nariais.
Laikinosios Teismų tarybos nariai per septynias dienas turės susirinkti į pirmą posėdį ir slaptu balsavimu išsirinkti savo vadovybę. Iki šiol Teismų tarybos pirmininku, pagal Konstitucinio Teismo sukritikuotą įstatymą, automatiškai tapdavo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Dabar per trisdešimt dienų laikinoji taryba privalės sušaukti visuotinį teisėjų susirinkimą, o šis jau, pagal tam tikrą kvotų sistemą, išsirinktų nuolatinę Teismų tarybą.
Tačiau ir nuolatinė Teismų taryba, pagal projektą, dirbtų tik iki metų pabaigos, nes tikimasi, kad iki to laiko jau bus priimta Prezidento pasiūlyta nauja Teismų įstatymo redakcija. Tuomet Teismų taryba būtų dar kartą perrinkta pagal naująjį įstatymą.
Pasak Č.Atkočaičio, Prezidentas Teismų tarybos dar nespėjo pasigesti – iki šiol ji rinkdavosi kartą per mėnesį, o paskutinis jos posėdis įvyko gegužės dešimtą dieną. Tačiau, anot patarėjo, jeigu dabar staiga atsirastų Konstitucijoje numatyta būtinybė Prezidentui konsultuotis su Teismų taryba, kiltų keblumų. Č.Atkočaičio teigimu, Seimas turėtų kuo greičiau užpildyti šį teisinį vakuumą, atsiradusį po Konstitucinio Teismo nutarimo.