Teisingumo ministras ties teisėtumo riba

Praėjusią savaitę per paskutinį savo posėdį Teismų taryba ciniškai pademonstravo, kaip pasinaudoti įstatymo raide, kad būtų išbalinti susikompromitavę Teismų tarybos nariai, rašo savaitraštis „Ekstra”.

Per likusias dvi paskutines dabartinės sudėties Teismų tarybos egzistavimo dienas, jau žinant, kad jos sudarymo principai prieštarauja Konstitucijai, balsuojant buvo išteisinti netikslią informaciją Lietuvos prezidentui pateikę tarybos nariai.

Gegužės 9-ąją Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą dėl kai kurių Teismų įstatymo nuostatų konstitucingumo. Nustatyta, kad Teismų įstatymo nuostata, pagal kurią į Teismų tarybą įeina ne tik teisėjai, bet ir kiti asmenys, prieštarauja Konstitucijai. Gegužės 12-ąją šis nutarimas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose”.

Per tas tris dienas, kol teisinį pagrindą praradusi taryba dar nebuvo paleista, ji gegužės 10-ąją susirinko į paskutinį savo posėdį, kad apsispręstų dėl gegužės 12 dieną paskirto visuotinio teisėjų susirinkimo atidėjimo. Iš 16 tarybos posėdyje dalyvavusių narių visi buvo teisėjai, išskyrus teisingumo ministrą Gintautą Bužinską.

Posėdyje buvo nuspręsta ne tik dėl visuotinio teisėjų susirinkimo atidėjimo, bet ir dėl 1,5 mln. litų skyrimo teismų informacinę sistemą administruojančiai bendrovei „Liteko”, nors pastarasis klausimas net nebuvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę.

Dar didesnis netikėtumas tarybos nariams buvo siūlymas balsuoti dėl kreipimosi į teisėjus dėl visuomenėje didelį atgarsį sukėlusių buvusio Biržų rajono apylinkės teismo pirmininko Valento Margevičiaus įgaliojimų pratęsimo aplinkybių vertinimo: „Teismų taryba konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog 2006 m. balandžio 6 d. vykusio Teismų tarybos narių ir Respublikos prezidento susitikimo metu buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija”.

Už šį kreipimąsi balsavo ir skandalingojo susitikimo su prezidentu dalyviai: Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Vigintas Višinskis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius ir šio teismo teisėjas Romanas Klišauskas. Kitaip tariant, teisėjai balsavo už save. Tačiau balsavimo rezultatus nulėmė ministro G.Bužinsko balsas, be kurio nebūtų buvę kvorumo.

„G.Bužinsko dalyvavimas balsavime buvo teisiškai nekorektiškas, – teisingumo ministru stebėjosi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. – Žinant Konstitucinio teismo sprendimą ir tai, kad po dviejų dienų sprendimą paskelbus „Valstybės žiniose” jo dalyvavimas taryboje bus neteisėtas, teisingumo ministras vis dėlto balsuoja. Argi motyvuojant tuo, jog sprendimas įsigalios tik po dienos ar dviejų, galima daryti neteisėtus veiksmus?”