Jau minėjau, kad klubas „Vienam gale kablys” susirinko Nemuno žemupyje, Algirdo Mazgeikos poilsiavietėje, „prasukti” tradicines Nemuno žemupio varžybas. Graži vieta, graži gamta, puikus oras.
Buvo pakviesta ir svečių – Romualdas ir Paulius Korsakai, suprask – tėvas ir sūnus, ir toks Myndė iš „Vakarų ekspreso”, suprask – dvasia. Tėvas ir sūnus dalyvavo garbingai ir gražiai, Korsakas vyresnysis „patvarkė” visus, jaunus ir senus, ir užėmė pirmą vietą. Su manimi išėjo sudėtingiau. Neišsiaiškinęs, kur vyks varžybos, atvažiavau prie Mazgeikos namelių ir pakliuvau į rankas keletui klubo narių, neišėjusių į startą. Gražus oras, gera užkanda, be to, ir tam tikros priežastys, pastūmusios ne į sektorių, o prie stalo, mano dalyvavimą varžybose atidėjo iki kito karto. Ne veltui yra posakis – „Žvejyba – tai irgi išgertuvės, tik su guminiais batais”. Tiesą sakant, nelabai ir traukė tos varžybos… Taigi šitaip gražiai ir miglotai baigėsi varžybos man, o klubiečiai, atidavę pagrindinį prizą Romualdui Korsakui, sugavusiam 6.14 kg žuvies, kitus prizus išsidalijo tarp savęs.
Edvardas Gedgaudas užėmė antrą vietą su 4.74 kg, trečias liko Saulius Alesiūnas, atsilikęs nuo antros vietos tik 40 gramų. Paskui buvo linksmoji dalis, o paskui stojo tamsa…
„Gera buvo žvejyba”, – pasakė vienas populiaraus rusų filmo „Nacionalinės žvejybos ypatumai” personažas. Taigi.