Darbo partijos atskilėliai išgelbėjo valdančiąją daugumą nuo pražūties.
Aštuoni „muntianinkai” ir dar keli besiblaškantys po parlamentą seimūnai, sulipę į vieną frakciją, valdančiajai koalicijai vėl sugrąžino persvarą. Dabar 73 iš 141 Seimo nario gins Vyriausybę nuo griūties.
Valdantiesiems jau nebaisu, kad 56 opozicijos nariai ketina sukurti savo politbiurą. Opozicija jau pavėlavo, to reikėjo imtis, kai valdančioji koalicija buvo likusi su 63 seimūnais.
„Dabar vyksta bendras darbas valstybės labui, o kas vyksta partijos viduje, tai yra natūralu. Mes, būdami koalicijos partneriai, esame oponentai”, – raitė Viktoras Uspaskichas.
Kažin, ar telefonu pasiųsti grasinimai ir keiksmai Kėdainių rajono merei Nijolei Naujokienei ir yra „bendras darbas valstybės labui”?
Stebina socdemų meilė Darbo partijai. Atrodo, jie pasiruošę šį politinį „uabą” traukti už ausų iki paskutinio kraujo lašo.
Nejaugi tai tik akla meilė, neparemta jokiais finansiniais svertais? Nes už durų laukia 56 susivieniję opozicijos nariai.
Socdemams patogiau valdyti, kai partneriai susikompromitavę. Atėjus laikui, bus galima ant darbiečių pakarti visus šunis.
Toks partneris socdemams patogus, nes nematys to, ko nereikia. Nelįs per giliai ir netrukdys pasiimti to, kas blogai padėta.
Visos jėgos yra mestos knaisiotis po darbiečių apatinius baltinius ir miegamuosius.
O socdemams rūpi tik viena, kaip išsaugoti Premjero kėdę ir ministrų portfelius. O toks Seimas, koks jis tapo šią kadenciją, yra tik priedėlis prie Vyriausybės.
Kuo daugiau kvailysčių Darbo partijoje, tuo patogiau per ministrų kabinetą tampyti už virvučių Parlamentą.
Po rinkimų socdemai didesnį valdžios kąsnį numetė Darbo partijai Seime. O patys socialdemokratai prisigrobė postų Vyriausybėje, lyg jie būtų laimėję Seimo rinkimus.
Darbiečiai, nuvertę Artūrą Paulauską iš posto, atrodė, kad sustiprino savo pozicijas.
O pasirodo, kad socdemai padėjo Viktorui Muntianui užimti Seimo Pirmininko kėdę, kad jis įgautų politinį svorį bombarduojant darbiečių gretas.
Ne veltui Algirdas Brazauskas kyštelėjo savo platų petį V.Muntianui, kai pastarąjį V.Uspaskichas paliko partijoje „ant ledo” – nepraleido į darbiečių vicepirmininkus.