Kėdainių merė Nijolė Naujokienė suvokė, kad jai ne pakeliui su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija (DP). Pokalbyje su „Ekstra” ji vylėsi, kad unitarinis „Kėdainių kniaziumi” vadinamo V.Uspaskicho valdymas ilgainiui taps nebepatrauklus ir daugumai Kėdainių rajono gyventojų, kurie iki šiol buvo perkami ledų lietumi ir pigia vietine propaganda.
– „Aš turėjau kitokius tikslus, mano vertybės ir principai nesutampa su tuo, kas dabar vyksta Darbo partijoje. Tikrai tikėjomės, kad viskas bus grindžiama demokratiniais principais, o dabar matome visiškai priešingus dalykus”, – sakėte palikdama DP. Kada ir kaip jūs tuos „priešingus dalykus” pamatėte?
– Kai stojau į DP, vienoje vietoje mačiau daug energingų, ryžtingų žmonių. Be to, DP rinkimų programos nuostatos savivaldos srityje sutapo su mano pažiūromis. Tada maniau, kad jei vienoje krūvoje bus ir daugiau ryžtingų žmonių, tai ir rinkimų programą bus lengviau ir paprasčiau įgyvendinti. Be abejonės, tikėjausi, kad pagrindiniai principai – demokratiškumas, bendravimas, žmonių informavimas – išliks. Nebuvau tokia naivi, kad būčiau maniusi, jog politinė praktika bus lengva ir paprasta. Vis dėlto tikėjau, kad mums gali pavykti įdiegti tai, ką esame užsibrėžę.
Tačiau žiniasklaidoje sistemingai pasirodydavo skandalingi straipsniai. Apie partiją, paskirus jos narius. Nuolatos juos analizuodavau, ieškodavau įvairiausių argumentų, kad galėčiau sau pačiai paaiškinti, kodėl tai vyksta. Bandžiau save įtikinti, kad tas naujai susiformavęs partijos branduolys, lyderiai, turėtų turėti išskirtinę kompetenciją, sąžiningumą. Tačiau po truputėlį ta begalinė jų poelgių painiava darė savo darbą. O jei tik ką bandydavai pasakyti, tai kita nuomonė niekam nebūdavo įdomi, ji paprasčiausiai būdavo ignoruojama.
Pradėjo reikštis savininkiški, nedemokratiški partijos vadovų metodai.
Apskritai supratau, kad verslas ir politika – visiškai nesuderinami dalykai. Iš verslo atėję žmonės yra įpratę viską gauti čia pat ir dabar, įsakinėdami spręsti bet kurią problemą, o tai tiesiogiai griauna politinės jėgos veiklą ir principus. Paskutinis taškas, lėmęs apsisprendimą palikti partiją, buvo suvažiavimas, kuriame svarstyti statuto pakeitimai, įtvirtinę pirmininko vienvaldystę.
Net nesinori prisiminti ir kalbėti apie ten tvyrojusią nepakantumo kitaip manantiems atmosferą.
– Tačiau straipsnių apie miglotą SAPARD lėšų gavimą, kitus V.Uspaskicho „žygdarbius” būta gerokai anksčiau, nei įsteigta DP. Tačiau vadinamuoju Kėdainių kunigaikščiu ar „kniaziumi” vis tiek patikėta. Kokios vilties ir kaip jis suteikė žmonėms?
– Taip, buvo tų straipsnių. Tačiau priimdama kokį nors sprendimą visada stengiuosi sudėlioti bendrą mozaiką ir pažiūrėti, kas slypi už kiekvienos problemos.
O dėl V.Uspaskicho norėčiau paaiškinti, kodėl situacija susiklostė būtent taip. Juk žinome, kad kiekvienai partijai ar bendruomenei lyderiai reikalingi. Stiprūs lyderiai, kuriais patikima. O tam įtakos turi ir mokėjimas tinkamai save pateikti visuomenei.
V.Uspaskichas buvo iš svetur į mūsų bendruomenę atvykęs žmogus, kuris iš pradžių investavo nemažai lėšų kurdamas savo verslą. Jį kurdamas, sukūrė ir naujų darbo vietų, organizavo švenčių, labdaros fondų. Galų gale suformavo ir savo privačią žiniasklaidą – laikraščius, TV, kurie užsiėmė nepaliaujama V.Uspaskicho reklama. Tas visas tinklas buvo jo įvaizdžiui kurti. Viskas, kas vyko Kėdainiuose, buvo siejama su V.Uspaskichu ir „Vikonda”.
Lygiagrečiai vyko ir kiti dalykai – į Kėdainius atvyko V.Muntianas, kuris iš karto iš kitų savivaldybės tarnautojų labai išsiskyrė kritiniu, analitiniu mąstymu, gebėjimu matyti toli į priekį. Dar vienas jo bruožas – sakyti tiesą. O vadovauti savivaldybei jis pradėjo, kai ji buvo visiškai praskolinta, buvo visiškas nedarbas. Tad palaikėme tiek vieno veiklą savivaldybėje, tiek kito investicijas. Kai rajonas pradėjo atsigauti, atsirado begalinis pasitikėjimas vietos valdžia, tačiau visos permainos buvo siejamos tik su vienu asmeniu. Tuo, kuris valdė ir valdo žiniasklaidą.
– Ar sutiktumėte su dažnai sostinėje pasakoma nuomone, kad Kėdainiai tapo veik pavyzdiniu valdomos, iškreiptos demokratijos modeliu?
– Taip, iš esmės su tuo sutinku. Yra tik deklaruojama, kad galima kritika, tačiau net ne kritikuojant, o tik pareiškus savo nuomonę, jau kildavo problemų. Manau, kad kėdainiečiai suvokia realią padėtį, tačiau vietinės vienpusiškos žiniasklaidos įtaka yra labai didelė.
– Iš DP traukiatės jūs, dalis Kėdainių skyriaus, skyla Kauno skyrius. Kas toliau – eisite paskui V.Muntianą?
– Nežinau. Savo išėjimo nesiejau su konkrečia pavarde, nors ir palaikome V.Muntianą. Mes ilgą laiką tikrinomės, analizavome, dėliojome visus „už” ir „prieš”, kai vyko nesutarimai. Ir jis vienintelis, kuris neatitrūko nuo mūsų problemų, domėjosi, kaip vykdomas vienas ar kitas projektas. Galų gale matyti šio žmogaus vidinė kultūra ir padorumas.
– Ar po to, kai susikibote su V.Uspaskichu, pasitraukėte iš partijos, nesulauksite jo sankcijų?
– Nežinau, ko galime sulaukti iš V.Uspaskicho. Žinoma, mūsų rajone yra jo įmonės, ten dirba mūsų žmonės, nors ten atlyginimai ir nėra labai dideli. Bet jie juk uždirba pelną ir savininkui.
O šiaip nemanau, kad esu susipykusi su V.Uspaskichu, nes mes net nesikalbėjome apie mano išėjimą. Man tiesiog nėra priimtina, kai suvažiavime plojama tuštybei, visuotinai pataikaujama. Ir su tokia politine jėga tikrai man ne pakeliui. Turiu vilties, kad apie tai gal susimąstys ir kiti žmonės.
– Kėdainių savivaldybės taryba gana marga, joje atstovus turi šešios partijos. Pokyčių tikriausiai neišvengs ir didžiausias DP Kėdainių skyrius. Kaip manote, kokius pokyčius rajono politinė valdžia gali išgyventi artėjančiuose savivaldos rinkimuose? Ar išliks ligšiolinis „stabilumas”, turint galvoje, kad, tarkime, žiniasklaida yra vis tose pačiose rankose?
– Manau, kad padėtis turėtų keistis demokratiškėjimo link. Gal ir pačių žmonių laisvėjimo link. Nors, tenka pripažinti, tarp žmonių baimės dar yra gana daug. O savivaldos rinkimuose privati žiniasklaida, žinoma, dirbs tik viena kryptimi. Nors mums tai nėra nauja, nes mes ir šiaip nepatenkame nei į Kėdainių krašto TV, nei vietos spaudą. Minutė mūsų pasirodymo ekrane įkainota 250 litų – savivaldybei tai yra per didelė prabanga.
– Jūsų klausantis, galima susidaryti įspūdį, kad Kėdainiuose egzistuoja dvi lygiagrečiai veikiančios valdžios – savivaldybė ir „Vikonda”, su savo TV, laikraščiais.
– Šiek tiek spalvas sutirštinate, tačiau „Vikondos” įtakos neigti neįmanoma. Savivaldybė savų informavimo priemonių neturi. Tad žmonės mato tik vieną asmenį ir girdi tik apie jo nuopelnus. Tad tenka pripažinti, kad jūsų klausime yra dalis tiesos.
– „Ar kas nors galėtų paminėti bent vieną Lietuvai naudingą V.Uspaskicho žingsnį? Išskyrus, žinoma, Kėdainiuose vykstančias šventes su nemokamu ledų lietumi ir Rusijos žvaigždžių koncertais bei Darbo partijos suvažiavimus, per kuriuos paprasti žmonės gauna progą prisiliesti prie didžiosios politikos ir nemokamai pasivaišinti”, – šią ilgoką citatą pateikiau norėdamas klausti – ar Kėdainiai savo savito politinio veikimo būdais labai stipriai išsiskiria iš kitų Lietuvos savivaldybių, kurių veiklą taip pat matote?
– Aišku, Kėdainiai turi savo išskirtinių bruožų, nes tokio, kaip sakote, politinio veikimo būdai susiformavo būtent čia. O šiaip, tiesą sakant, neatsimenu, ar ką nors ryškesnio V.Uspaskichas nuveikė, kai buvo, pavyzdžiui, Seimo narys. Svečiai, atvažiavę į Kėdainius ir pamatę mūsų nuostabiai sutvarkytą senamiestį, kalba: „Kaip jums pasisekė, kad turite V.Uspaskichą”. Tokia, deja, yra sukurta opinija, kuri gana tolima nuo tikrovės.
Kas labiau nusipelnęs Kėdainiams: mokytojas, gydytojas, čia pradirbęs visą gyvenimą už minimalią algą, nesugebėjęs susikrauti milijonų, bet išlaikęs esminius doros, moralės principus, ar politikas, kuris nesigilina į elementarias to politinio ar asmeninio gyvenimo tradicijas? O jos jau ir Lietuvoje yra susiformavusios. Manau, kad perspektyvus yra giluminių, tradicinių vertybių laikymasis, o jos nesiejamos su V.Uspaskicho vardu.
– Anot, vieno apžvalgininko, DP eiliniai tapo „gudraus avantiūristo partiniais statistais”, kurie reikalingi tik tam, kad partijos viršūnės galėtų žarstyti ES lėšas?
– Situacijų būta įvairių, tačiau stebėdama padėtį Lietuvoje viliuosi, kad mankurtizmas pamažu turėtų dingti.
– Dalis Kėdainių tarybos narių „darbiečių” tikriausiai išliks ištikimi partijos pirmininkui, tad jūsų vadovavimas savivaldybei gali komplikuotis, susvyruoti?
– Sunku šiuos reikalus prognozuoti, tačiau postai man niekada nebuvo labai svarbūs ar savitiksliai. Išėjau iš DP tik todėl, kad sprendimus, kurie būtini miestui ir rajonui, galėčiau priimti laisvai ir nepančiojama. Nes pripažįstu garbingą, prasmingą veiklą, kuri grindžiama žmonių pasitikėjimu.
– Kol kas Kėdainiai, kaip aptarėme, – valdomos demokratijos rajonas, esantis vieno stambaus verslininko gniaužtuose. Kada padėtis galėtų pradėti keistis į teigiamą pusę?
– Padėtis pradės keistis, kai kiekvienas taps sąžiningas pirmiausia pats sau. Tai, kas vyksta dabar ir valstybėje, ir DP, privers susimąstyti kiekvieną normalų žmogų. Net ir tai jau yra labai daug ir svarbu.
– Patikslinsiu klausimą: ar dar ilgai V.Uspaskichas valdys Kėdainius?
– Tam tikra įtaka, be abejo, išliks, tačiau neteigčiau, kad valdžią Kėdainiuose jis turi ir šiandien. Jei tą valdžią turėtų, tai ir dabartinė padėtis būtų kiek kitokia. (Juokiasi)
– Gal tik todėl reikalus Kėdainiuose užleido, kad bandė visą Lietuvą valdyti?
– Galimas dalykas.