Vilnietis teisėjas, Teismų tarybos narys Vigintas Višinskis savo garbę ir tiesą nutarė ginti neįprastu būdu: visiems Lietuvos teisėjams išsiuntė elektroninį laišką. Europos Parlamento narys Aloyzas Sakalas įtaria, kad galbūt dėl šio laiško atšauktas šiandien turėjęs įvykti Teismų tarybos posėdis.
„Gerbiamieji Teismų tarybos nariai, kolegos, – rašė apeliacinio teismo teisėjas Višinskis. – Pastarųjų savaičių įvykiai, kuriuose man teko tiesiogiai dalyvauti, sukrėtė teismų bendruomenę. Vienpusiškai pateikiama informacija klaidina visuomenę ir kelia tolesnę įtampą. Todėl noriu kad jūs žinotumėte kai kurias detales, susijusias su šiais įvykiais ir mano dalyvavimu juose”.
Kodėl Višinskis su keliais Teismų tarybos nariais nuvyko pas prezidentą pakalbėti? Ar iš tiesų keli garbūs teisėjai ir visuomenei žinomi žmonės paslapčia rezgė sąmokslą prieš Vytautą Greičių?
„Šiandien bandoma pateikti, jog aš pats pasiprašiau priimamas prezidento. Tai visiškai neatitinka tikrovės, – savo kolegoms iš visos Lietuvos tvirtino teisėjas. – Balandžio 6 d. apie 11 val. man paskambino prezidento patarėjas H.Šinkūnas ir pasakė, kad prezidentas nori susitikti su Teismų tarybos nariais”.
Višinskis atsakė esąs išvykęs iš Vilniaus ir susitikime nedalyvausiąs. Tuomet, anot teisėjo, Šinkūnas pasakė, kad „prezidentui mano atvykimas būtinas ir paprašė 12 val. atvykti į Prezidentūrą”.
„Ar galėjau, kaip teisėjas, atsisakyti atvykti kviečiamas prezidento? Manau, ne. Pokalbio dalyvių pasirinkimo teisė priklauso išimtinai prezidentui. Todėl tik jis ir gali nustatyti kviestinus asmenis”, – rašė Višinskis.
Kas ištarta Prezidentūroje
Tą dieną iškiliuose A.Daukanto aikštės rūmuose nuaidėję žodžiai galėjo nulemti valstybės vadovų likimus ir reputaciją. Vieną dieną prezidentas demonstravo nepasitikįs Aukščiausiojo Teismo pirmininku, kitą dieną žiniasklaida skelbė apie prezidentą neva apgavusius patarėją ir teisėjus. Taigi kas buvo ištarta Prezidentūroje?
„Apie tai šiandien galima kalbėti tik faktais, – kolegoms rašė Višinskis. – Po pokalbio prezidento spaudos tarnyba paskelbė pranešimą spaudai. Jame, be kitos informacijos, nurodyta: „Susitikimo dalyviai patvirtino buvę žodžiu informuoti apie kai kuriuos V. Margevičiaus biografijos faktus, tačiau jokie papildomi dokumentai Teismų tarybos nariams nebuvo pateikti nei posėdžio metu, nei po jo”.
Pasak Višinskio, šios šykščios eilutės „besąlygiškai įrodo, jog pokalbio metu prezidentui buvo pranešta apie VSD informacijos pateikimą Tarybos posėdyje”.
Tačiau žiniasklaida atkakliai piršo mintį, kad teisėjai prezidentui melavo nieko negirdėję apie VSD pažymą.
„Po susitikimo su prezidentu visi jo dalyviai žiniasklaidai papasakojo, apie ką kalbėjo su juo. Dalyvavo ir pas prezidentą buvę jo patarėjai, – laiške kolegoms rašė Višinskis, čia pat pateikdamas įrodymus. – Antai DELFI straipsnyje „G.Švedas: Teismų tarybai belieka atsistatydinti” pažodžiui pacitavo mano kalbą spaudos atstovams:
„Kas dėl konkretaus V.Margevičiaus skyrimo klausimo, noriu pasakyti, kad reikia žinoti Teismų tarybos virtuvę. Kiekvienas teismų tarybos narys prieš kiekvieną posėdį gauna aplanką su posėdžio medžiaga. Aš tą aplanką pakėliau ir ten neradau jokios VSD pažymos popierinio varianto”, – sakė Višinskis”.
Laiške kolegoms jis tvirtina: „Manau, akivaizdu, kad mano pateikta informacija buvo visiškai teisinga”.
Ar gavo elektroninį laišką?
„Šiandien galiu išsakyti savo nuomonę ir apie elektroniniu laišku siųstą pažymą. Niekas neteigia, kad toks laiškas nebuvo išsiųstas. Kalbama apie laiško gavimą. Tie, kurie naudojasi elektroniniu paštu, žino, kad atvejai, kai adresatas negauna jam siųstos žinutės, yra kasdienybė. Neretai net į kaimyninį kabinetą siųstas laiškas nepasiekia adresato. Šiuo atveju kalbama apie el. laišką, prie kurio buvo „prikabinta” daugybė dokumentų. Toks laiškas galėjo nepasiekti kai kurių adresatų dėl įvairių techninių priežasčių. Iš teismų kasdien siunčiami šimtai šaukimų. Tačiau nė vienas save gerbiantis teisėjas, kilus abejonei dėl įteikimo, net nedrįstų šaukimo pasiuntimo faktu įrodinėti, kad adresatas jį gavo”.
Nebalsavo už Margevičių
„Nebalsavau už Margevičiaus paskyrimą, tačiau, kaip Teismų Tarybos narys, esu atsakingas už Tarybos priimtus sprendimus. Nemaniau, kad Tarybos veiksmai, susiję su V.Margevičiaus paskyrimu, bus taip interpretuojami. Tačiau įvykių eskalavimas rodo, kad turi būti išaiškintos visos su tuo susijusios aplinkybės. Manau, kad aiškinantis Margevičiaus paskyrimo aplinkybes, yra daug klausimų, kurie šiandien nepagrįstai ignoruojami. Juk kai kurie Teismų tarybos nariai teigia, jog susipažinę su VSD pažyma iš karto suprato kilusią problemą”.
Višinskis laiške kolegų retoriškai klausė: „Kodėl 2004 metais Teismų tarybai gavus iš VSD pažymą apie V.Margevičių, ji nebuvo nedelsiant pateikta prezidentui?… Juk prezidento atstovas 2004 m. birželio 4 d. svarstant klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo posėdyje nedalyvavo, o VSD pažyma Tarybos nariams nebuvo pridėta prie posėdžio medžiagos ar išdalyta posėdžio metu”.
„Visiškai neteisingai pateikiama informacija, kad 2005 m. birželio 23 d. ir 27 d. svarstymu Teismų taryboje buvo pradėta Margevičiaus paskyrimo procedūra, – rašė Višinskis. – Iš tiesų prezidentas kreipėsi į Teismų tarybą patarimo dėl Margevičiaus skyrimo, tik gavęs Nacionalinės teismų administracijos pranešimą apie jo kadencijos pabaigą”.
Višinskiui iki šiol neaišku, kodėl pateikiant duomenis prezidentui apie Margevičiaus įgaliojimų pabaigą, jam nepateikta seniai turėta VSD pažyma?
„Akivaizdu, kad tada Teismų taryba būtų sprendusi teisėjo atleidimo pasibaigus įgalinimų terminui klausimą, o ne dėl jų pratęsimo”.
Višinskis retoriškai klausė, ar niekam neįdomu, kodėl 2005 m. birželio 23 d. posėdžio medžiagoje Tarybos nariams įprasta tvarka nebuvo pateiktos VSD pažymos (apie Margevičių – red.)? Ir kodėl toks svarbus klausimas perduotas spręsti elektroniniu būdu?
„Paskutinę balsavimo elektroniniu būdu dieną Nacionalinės teismų administracijos darbuotoja skambino nebalsavusiems Tarybos nariams ir kvietė dalyvauti balsavime. Taip birželio 27 d. keli Tarybos nariai balsavo už Margevičių, ir minimalia balsų dauguma pritarta jo kandidatūrai. Kodėl reikėjo tokios iniciatyvos, juk anksčiau nieko panašaus nebūdavo”.
Višinskis kolegoms priminė, kad šiemet sausio 26 dieną iš VSD buvo gauta pažyma, jog Margevičiui neleidžiama dirbti su slaptais dokumentais.
„Kur buvo ši pažyma iki 2006 m. balandžio 7 d.? Kodėl su ja nedelsiant nebuvo supažindintas prezidentas ir Teismų tarybos nariai? Tik atsakius į šiuos klausimus bus galima objektyviai vertinti situaciją”, – Lietuvos teisėjams užminė mįslę Višinskis. Mat pažyma apie tai, kad Margevičius neturi teisės dirbti su slapta informacija, kažkieno stalčiuje ilsėjosi tol, kol apie tai prabilo spauda.
Apeliavo į kolegų sąžinę
„Gal ne į visus teisėjus šiandien galėčiau kreiptis vardu ir pavarde, tačiau pažįstu daugumą. Tvirtai žinau, kad teisėjai Lietuvoje nėra teisininkų profesinės karjeros dugne. Tikiu, kad jie objektyviai įvertins susidariusią padėtį, – vylėsi Višinskis. – Būčiau dėkingas, jeigu šį laišką perduotumėte teisėjams, kurie nesinaudoja elektroniniu paštu”.
Pažymos problema
Vienas Teismų tarybos narys „Lietuvos žinioms” Margevičiaus ir teisėjų skandalo istoriją pavadino liūdna. „Margevičiaus atvejis nebuvo standartinis. Iki tol tarybai niekada nekilo klausimas, kaip elgtis su jau dirbančiais teisėjais gavus saugumo tarnybų pažymas, – sakė pašnekovas. – Paaiškėjo, kad Teismų tarybos darbas prastai organizuotas. Taryba neturi aiškių kriterijų, kas laikoma nepriekaištinga reputacija, kada pritarti prezidentui dėl teisėjo kandidatūros, o kada ne”.
Margevičius teisėju tapo 2000-aisiais. 2004-aisiais, pritarus Teismų tarybai, jis paskirtas Biržų apylinkės teismo pirmininku. Tais pačiais metais Vytauto Greičiaus vadovaujama Teismų taryba gavo VSD pažymą apie tai, kad Margevičius kadaise buvo pašalintas iš milicijos, pateko į autoavariją.
Birželį Greičius perskaitė saugumo departamento pažymą. Vienų šaltinių teigimu, pažyma buvo perskaityta visa, kiti tvirtina girdėję tik fragmentus. Sprendimui priimti pakanka 13 ar 14 narių balsų; tiek jų ir dalyvavo minėtame posėdyje.
„Tačiau vis tiek tą dieną dėl Margevičiaus kandidatūros nebuvo balsuojama, – sakė tarybos narys. – Balsavimas skirtas kitą dieną, elektroniniu būdu”.
„Paskui Nacionalinė teismų administracija ragino balsuoti elektroniniu būdu, o surinkus 13 „už”, raginimai nutraukti, – stebėjosi šaltinis. – Iš 24 Tarybos narių „už” pasisakė 13, 1 susilaikė, 1 „prieš”, 9 nedalyvavo balsuojant”.
Stigo informacijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Virgilijus Valančius teigė nedalyvavęs balsavime, nes „jautėsi neturįs pakankamai informacijos”.
Redakcijos žiniomis, iš trylikos tą dieną balsavusiųjų už Margevičių mažiausiai trys buvo nedalyvavę tarybos posėdyje ir negirdėję, apie ką ten kalbėta. Mažiausiai 7 tarybos nariai tvirtina negavę elektroninių laiškų su VSD pažyma.
„Ar teismų taryba turi valdžią, ar kažkas apskritai atsakingas už jos darbą, ir kas turėjo sutvarkyti, kad nebūtų siuntinėjami elektroniniai laiškai su saugumo informacija?” – retoriškai klausė vienas tarybos narių.
Valančius šią situaciją pavadino dideliu nesusipratimu: „Kai viešai komentuojami kažkieno komentarai, bet ne faktai, kai iškeliamos į paviršių smulkios detalės, neliečiant esmės, nežinau, kuo dar tai laikyti”.
Išsigando viešumo?
LŽ teiravosi Nacionalinės teismų administracijos (NTA) direktoriaus Raimondo Bakšio, kodėl neberengiamas tarybos posėdis. Ar turi pagrindo gandai, kad posėdis nebeteko prasmės po Višinskio laiško?
Bakšys tvirtino, kad laiškas jokios įtakos neturėjo, o posėdis nerengiamas, nes nesusikaupė svarstytinų klausimų. Laišką NTA vadovas vertino gana skeptiškai, nes, anot jo, visi seniai žino, kas buvo ir kaip. Esą teisybę įrodo posėdžio metu daryti įrašai. Bakšio teigimu, Greičius perskaitė visą VSD pažymos tekstą, o balsuoti elektroniniu būdu galima ir teisingai. Jo įsitikinimu, elektroninius laiškus su VSD pažyma gavo visi tarybos nariai.
Europarlamentaras Aloyzas Sakalas tvirtino skaitęs Višinskio laišką ir nemano, kad Višinskis turi priežasčių meluoti. Politikas įsitikinęs, kad ši istorija buvo dirbtinai išpūsta, kol virto skandalu.
„Galima daryti prielaidą, kad Teismų tarybos posėdis nebekviečiamas dėl Višinskio laiško. Gal kažkam nepatogūs Višinskio laiške išdėstyti faktai”, – svarstė Sakalas. Pats Višinskis laikraščiui tvirtino parašęs laišką, nes niekas nenorėjo jo išklausyti, tik – juodino.
Neoficialių šaltinių duomenimis, Višinskis, Valančius ir keletas kitų Teismų tarybos narių nevengdavo oponuoti Vytauto Greičiaus nuomonei. Tvirtinama, kad gali būti ruošiama dirva pašalinti pirmininko oponentus. LŽ pasiekė signalų, kad kai kuriems teisėjams jau patariama, kaip elgtis ateinančią savaitę vyksiančiame suvažiavime.