Konservatorių valdymo metais suplanuota ir daugiau kaip 200 milijonų litų Lietuvai atsiėjusi Giraitės ginkluotės gamykla grimzta į dugną.
Gamyklą dėl politikų trumparegiškumo gali ištikti Panevėžio „Ekrano” likimas.
Gelbėdama šią pakaunėje įsikūrusią įmonę Krašto apsaugos ministerija prisipirko jos pagamintų šovinių mažiausiai septyneriems metams.
Tačiau tai – menka paguoda jau senokai galo su galu nesuduriančiai gamyklai.
Premjeras Algirdas Brazauskas, regėdamas artėjantį bankrotą, paragino Seimą greičiau priimti įstatymą, kuris leistų pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę ir parduoti.
Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad išgelbėti šią gamyklą galėtų tik užsienio investuotojas, turintis didelę pardavimo rinką.
„Jeigu nieko nebus daroma, ji žlugs”, – premjerui pritarė ir krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.
Neišgirdo pagalbos šauksmo
Tačiau įstatymo projektas dulka Seimo narių stalčiuose. Mat politikus pastaraisiais mėnesiais užgriuvo kiti rūpesčiai – su Darbo partija susiję skandalai, kova dėl įtakos Seime ir Vyriausybėje.
Negana to, Valstybės saugumo departamentas rekomendavo kol kas neparduoti Giraitės ginkluotės gamyklos.
Siūloma atlikti dar vieną jos finansinės bei ūkinės veiklos auditą ir išsiaiškinti, ar ši įmonė tinkamai ieško produkcijos pirkėjų.
Saugo valstybės paslaptis
Giraitės gamyklą valdančio Ginklų fondo direktorius Gintautas Mišeikis vengė atsakyti į „Lietuvos ryto” klausimus, susijusius su jos statyba ir ūkine veikla. G.Mišeikis aiškino negalįs atskleisti valstybės ir komercinių paslapčių.
Ginklų fondo vadovas nepranešė, kiek gamybos pajėgumų sunaudoja bendrovė, kiek mokesčių mokėtojų pinigų dar bus išleista grąžinant jos statybą finansavusio Prancūzijos banko paskolą.
„Lietuvos ryto” žiniomis, Ginklų fondas 2005-aisiais įsigijo tiktai 9 procentus šovinių, kuriuos per metus galėtų pagaminti įmonė.
Sandėliai – perpildyti
Atviriau „Lietuvos rytui” kalbėjo ministras G.Kirkilas. Jis patvirtino, kad gelbėdami įmonę šalies kariškiai priversti pirkti brangius lietuviškus šovinius.
Taip esą mėginama išsaugoti tik pernai gautą NATO sertifikatą produkcijai.
Šovinių kokybei niekas neturi pretenzijų.
Bet NATO šalyse jų pasiūla yra labai didelė, todėl Lietuva be vargo galėtų nusipirkti šaudmenų palankesnėmis sąlygomis.
Šoviniai – tik dviejų kalibrų
Giraitės ginkluotės gamyklą į bankrotą stumia ir jos siaura specializacija. Pirkėjams siūloma tiktai dviejų kalibrų šovinių, kurių Lietuvos kariuomenė naudoja vis mažiau.
„Keičiame ginkluotę, todėl tokių šaudmenų poreikis nuolat mažėja”, – aiškino G.Kirkilas.
Norint išplėsti produkcijos asortimentą reikėtų investuoti dar apie 30 mln. litų. Skirti šitiek pinigų Vyriausybė nesiryžta.
Krašto apsaugos ministras mano, kad valstybė turėtų išsaugoti kontrolinį šovinių gamyklos akcijų paketą. Po privatizavimo jos paskirtis nebūtų keičiama.
Kita vertus, kyla abejonių dėl investuotojų susidomėjimo įmonės akcijomis. Rinkoje – didelis šovinių perteklius, todėl bendrovėms plėsti gamybos pajėgumų nėra poreikio.
Didžiausias Giraitės bendrovės privalumas – tai moderni gamybos įranga.
Milijonai – be verslo plano
Valstybės gynimo taryba dar prieš dešimtmetį priėmė sprendimą Lietuvoje statyti šovinių gamyklą, o konkretus projektas slaptu Vyriausybės potvarkiu buvo palaimintas 1999-aisiais.
Statybų bendrovei „Kausta” už darbus buvo sumokėta apie 70 milijonų litų. Dvigubai daugiau pinigų išleista gamybos linijai.
Krašto apsaugos ministro žiniomis, didžioji dalis paskolos vienam Prancūzijos bankui iki šiol negrąžinta.
„Gamykla buvo pastatyta neparengus verslo plano. Lietuvai toks objektas – per didelis”, – įsitikinęs G.Kirkilas.
Rengėsi priešų apgulčiai?
Prieš dešimt metų manyta, kad šaliai reikės gerokai daugiau šovinių. Sumanymo oponentai tuomet juokavo, esą turint tokią gamyklą Lietuvai būtų nebaisus netgi ilgas pozicinis karas.
Šovinių gamyklos statybą uoliai rėmė tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Algirdas Katkus.
Dosnų užsakymą gavę prancūzai neliko skolingi idėjos autoriui – A.Katkus apdovanotas Prancūzijos vyriausybės ordinu.