Tik protingi valdžios ekonominiai sprendimai sulaikys lietuvius, kad neišvyktų dirbti į užsienį
Vienintelis realus būdas sustabdyti Lietuvos gyventojų migraciją – sudaryti sąlygas jiems gauti didesnes pajamas ir vystyti verslą. Tik protingi kasdieniai sprendimai čia ir dabar, neatidėliojami rytojui, padės sustabdyti darbuotojų migraciją iš Lietuvos, įsitikinę Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai, atlikę migracijos priežasčių tyrimą ir pabandę nubrėžti gaires pokyčiams.
Jie kritikuoja valdžios institucijų ketinimus kurti migracijos reguliavimo strategiją. Valdininkai tik veltui plušės, bandydami visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti išvykstančiųjų srautus, nes tai tikrai nesulaikys lietuvių nuo geresnio gyvenimo paieškų užsienyje.
„Valdžia linksta į panacėjos paieškas, bet sprendimo, vienu mostu leidžiančio išspręsti šią problemą, nėra. Tai laisvas žmonių pasirinkimas, tarsi balsavimas kojomis – jiems gimtinėje gyventi nėra gerai, todėl jie ir vyksta į kitas šalis. Išeitis – kuo greičiau kurti gerovę Lietuvoje”, – aiškina Remigijus Šimašius, laikinasis LLRI vadovas.
Instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas siūlo pernelyg nedramatizuoti situacijos ir negąsdinti vieni kitų skaičiais, kurie liudija, jog per 16 pastarųjų metų į užsienį išvyko daugiau kaip 300 tūkst. lietuvių, 2004 ir 2005 metais – po 50 tūkst.
Jis juokauja, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dėl išaugusios migracijos žymiai sumažėjo nedarbas Lietuvoje. Sektorių, kuriuose labiausiai trūksta darbo jėgos, darbuotojų atlyginimai ženkliai pakilo, pagerėjo jų darbo sąlygos, taigi, pasilikusieji irgi nepralošė.
Kita vertus, darbo jėgos trūkumas – našta šalies ekonomikai. Nerimą kelia protų nutekėjimas, kai emigruoja išsilavinę, profesionalūs darbuotojai. Prastėja demografinė padėtis, mažėja mokančių socialinio draudimo įmokas, socialinio draudimo sistema gali nebesurinkti pakankamai pajamų.
Vidutinis atlyginimas Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje 9 kartus didesnis nei Lietuvoje, Airijoje – 6 kartus, Ispanijoje – 3. Kol skirtumas nesumažės, stebuklas neįvyks.
Pirmieji valdžios žingsniai turėtų būti socialinio mokesčio panaikinimas, darbo jėgos apmokestinimo mažinimas ne iki 24 proc., o iki 15 proc. Neturėtų būti įvedami jokie nauji mokesčiai. Būtina atsisakyti griežto darbo santykių reguliavimo, leisti individualiai tartis darbdaviui ir dirbančiajam dėl darbo laiko, atlyginimo, kitų sąlygų.
R.Šimašiaus pastebėjimu, nemaža dalis kitose šalyse lietuvių uždirbtų pinigų grįžta atgal į Lietuvą: žmonės siunčia juos čia likusioms šeimoms, investuoja, įsigyja nekilnojamojo turto. Kiti grįžta su naujomis verslo idėjomis ir pinigais, pasiryžę kurtis gimtinėje. Deja, susidūrusieji su nepalankiomis sąlygomis neretai vėl kraunasi lagaminus, todėl reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas verslui: mažinti bendrą jo reguliavimą, licencijų, kontroliuojančių institucijų skaičių. Investicijas stabdo dėl užsitęsusios restitucijos, sudėtingo teritorinio planavimo, žemės rinkos reguliavimo atsiradęs žemės trūkumas.
Aukštojo mokslo sistemos trūkumai lemia, kad išsilavinę žmonės neranda darbo Lietuvoje pagal specialybę, o tai skatina protų nutekėjimą. Pasak R.Šimašiaus, tai, kad studijos nemokamos, irgi daro meškos paslaugą. Žmogus renkasi specialybę lengva ranka, neįvertinęs, ar susiras gerai apmokamą darbą, galės save realizuoti. Paskui tenka laimės ieškoti užsienyje.