Balandžio 21–23 d. Kaune buvo skaitomos naujos lietuviškos pjesės. Trijose teatro salėse buvo pristatyta apie 12 kūrinių (režisieriai Vytautas Balsys, Balys Latėnas, Mantas Verbiejus, Martynas Žukas, Paulius Budraitis, Arvydas Lebeliūnas, Agnius Jankevičius, Ramunė Kudzmanaitė, Gintaras Varnas, Jonas Vaitkus ir kiti). Žiūrovai rinko jiems labiausiai patinkančias, specialistai diskutavo, kokios dramos reikia šiuolaikiniam Lietuvos teatrui.
Rengėjams pateikta beveik 90 pjesių. Dramas rašančių amplitudė labia plati – nuo seniai klasikais laikomų Juozo Glinskio, Kazio Sajos ar šiandienos lietuvių dramaturgijos „žvaigždžių” (Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės) iki pensininkų ir moksleivių, panorusių išbandyti dramaturginius sugebėjimus. Dramaturgų dėmesį traukia kasdienis gyvenimas, eilinių žmonių santykių niuansai. Atidesnį įsižiūrėjimą į kasdienybę, matyt, lemia poreikis suvokti, kas yra svarbu šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Šiuolaikinės lietuvių dramos leidžia teigti, kad žmonėms svarbu suartėti, įveikti susvetimėjimą, suvokti save ir kitus.
„Panoramos” stiprybė – ne griežtas vertinimas ir atranka, o siekis parodyti pagrindinius šiuolaikinės nacionalinės dramaturgijos atramos taškus. Tai kol kas humaniškiausias Lietuvoje vykęs nacionalinės dramaturgijos konkursas – čia niekas neklasifikuoja autorių, nebando įspausti jiems vertės žymės.