Tarptautinėje jūrų perkėloje dirbantys klaipėdiečiai skundžiasi prastomis susisiekimo su miestu galimybėmis.
Esą kasdien į perkėlą atplaukia po keturis keltus, o viešojo transporto reisų iš perkėlos į miesto pusę – vos septyni.
„Todėl ir miega turistai Tarptautinėje perkėloje ant žolynų, nes nėra su kuo į miestą nuvažiuoti”, – vakar vykusiame Trišalės tarybos posėdyje sakė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos, kurios filialas valdo perkėlą, personalo vadybininkė Žydrė Likšienė.
Pasak jos, darbuotojai šią problemą sprendžia įvairiai – dažniausiai išsikviečia nelegaliai dirbančius maršrutinius autobusiukus.
Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis sakė žinantis šią problemą, tačiau esą jo darbuotojai, išanalizavę situaciją, nustatė, kad daryti daugiau reisų į Tarptautinę jūrų perkėlą būtų nuostolinga.
Esą specialiai dėl keltų daromas reisas 8 valandą, tačiau autobusu važiuoja tik 2-8 žmonės. Dažniausiai – žvejai ir darbuotojai. Turistai į miestą važiuoja taksi.
Pasak G. Neniškio, nustatyta, kad viešuoju transportu per savaitę į perkėlą atvažiuoja po 200 žmonių, o grįžta tik 100.
„Kur jie dingsta? Matyt, daugelis grįžta namo su bendradarbiais, kurie į darbą važinėja nuosavais automobiliais. Ir taip maršrutas į Tarptautinę jūrų perkėlą mūsų bendrovei yra nuostolingas – kas mėnesį patiriame per 10 tūkst. litų nuostolį. Tad nebegalime daugiau rizikuoti”, – sakė G. Neniškis.
Jis sakė siūlęs perkėloje esančių bendrovių vadovams spręsti problemą kompleksiškai. Pasak G. Neniškio, tai nėra vien miesto problema, todėl įmonės turėtų taip pat prisiimti finansinę riziką.
Trišalė taryba nusprendė, kad būtų inicijuotas G. Neniškio bei Tarptautinėje jūrų perkėloje veikiančių įmonių vadovų susitikimas ir būtų sprendžiama gyventojų susisiekimo problema.
Su panašia problema susiduria ir Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) dirbantys klaipėdiečiai. Kadangi ten nėra gyvenamųjų objektų, tik įmonės, nevažiuoja joks viešasis transportas.
Pasak G. Neniškio, paprastai problemą spręsdavo pačių LEZ teritorijoje esančių įmonių vadovai – organizuodavo užsakomuosius reisus. Taip siūloma elgtis ir toliau.
Trišalė tarybos nariai svarstė dar kitą galimybę – pasiūlyti Klaipėdos miesto savivaldybei susiderinti su Klaipėdos rajono savivaldybe, kad maršrutinis autobusiukas, važiuojantis iš Klaipėdos į Gargždus, važiuotų ne Tilžės gatve, o Šilutės plentu, per Baltijos žiedą, ir pravažiuotų pro LEZ teritoriją.
Edita Užkuraitė
„Vakarų ekspresas”