Velykos – geriausias laikas neskaičiuoti nei svečių skaičiaus, nei sukultų kiaušinių vienetų.
Bent taip tikina įžymūs Lietuvos žmonės, kurie visi, nepaisydami savo įtempto darbo grafiko, šią šventę stengiasi praleisti namuose.
Gabrielius Liaudanskas-Svaras, grupės „G&G Sindikatas” atlikėjas sako, kad nuo to laiko, kai sukūrė šeimą, Velykas visada švenčia pas žmonos tėvus.
„Geriausios Velykos – kai susirenka didelė šeima. Aš augau namuose, kur kartu gyveno ir seneliai, ir proseneliai, tad per šventes mėgstu būti apsuptas gausios šeimos.”
Tikra šventė dainininkui ir velykinis stalas, mat kiaušiniai jo racione užima garbingą vietą: „Kiaušinių per Velykas daug suvalgau, nes juos labai mėgstu. Ir šiaip, jų daug valgau – pavyzdžiui, kiaušinienę galiu kokia dešimčia būdų paruošti”.
Svaras sako, kad Velykos – viena iš nedaugelio lietuviškų švenčių, per kurią nereikia gedėti. Todėl dainininkui ji – viena mėgiamiausių.
Dainininkė Arina taip pat neįsivaizduoja savo Velykų be daugybės dažytų kiaušinių ir gausiai susirinkusios šeimos. Tačiau jai ši šventė – ramybės, susikaupimo ir apmąstymų laikas.
„Stengiuosi, kad velykiniai pusryčiai būtų kelios prasmingos ir ramios valandos. Visada susimąstau apie praeitį, ateitį, pasikeitimus savo gyvenime.”
Arina labai mėgsta dažyti kiaušinius. Dažniausiai sako, apvyniojanti juos šakelėmis ir lapeliais, tada dedanti į dažus. Dainininkė dažo kiaušinius ir svogūnų laiškuose, bet labiausiai norėtų išmokti meno dažyti vašku.
Arina netingi savo draugams Velykų proga paruošti mažų dovanėlių ar pradžiuginti geru žodžiu: sau artimus žmonės Arina lanko jau pirmą velykų dieną.
Robertas Javtokas – brangiausias „Lietuvos ryto” komandos krepšininkas – šias Velykas praleido krepšinio aikštelėje. Šventų Velykų džiaugsmus užgožė kiti jausmai – laimėtojo triumfas: Taline vykusiame BBL finale „Lietuvos rytas” įveikė „Žalgirį”. R.Javtokas per rungtynes buvo vienas rezultatyviausių krepšininkų.
Tai, anot R.Javtoko, buvo pirmas kartas, kai teko žaisti per visas švenčių dienas. Ir nors pergalė buvo puiki šventinė dovana tiek komandai, tiek jos sirgaliams, vis dėlto krepšininkas sako mielai kiekvienas Velykas švęstų su šeima: „Net jei nebūna varžybų, per šventes dažnai reikia treniruotis, bet idealiausia, kai bent kelias dienas gali atsiplėšti nuo kasdienybės.”
Kino ir fotografijos kritikas Skirmantas Valiulis per šventes taip pat bando įveikti kasdienybę. Jis mėgsta, kai švenčių scenarijus susiklosto spontaniškai: „Šiaip viską planuoju, bet šventes reikia išgyventi stichiškai. Išskyrus bažnyčią – į ją visada nueinu”, – sako S.Valiulis.
Tačiau nemanykit, kad sakydamas „stichiškai” kritikas turėjo omeny kokias nors ekstravagantiškas avantiūras. Priešingai – S.Valiulis atbundantį pavasarį savaip kontempliuoja gamtoje, laukdamas netikėtų nušvitimų: „Man ši diena geriausia – po medžiu. Galiu stebėti dangų, gamtą. Kartą žiūrėjau į inkilą – galvojau, kad varnėnas tupi, o pasirodė, kad varna. Gamtoje daug tokių atradimų patiri.”
Deja, tokios meditacijos ilgai netrunka. „Turiu daug darbo – daug rašymo ir skaitymo. Tad ačiū valdžiai, kad šįkart tiek laisvadienių davė”, – atviravo kritikas.
Apie velykinius džiaugsmus paklaustas TV žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas tik ranka numojo – „aš Kalėdų laukiu”. Pasirodo, abejingumo šiai šventei priežastis labai rimta: „namuose vieninteliai baldai – taburetė ir pripučiamas čiužinys. Katė ištremta pas gimines. Į duris nuo ankstaus ryto beldžiasi darbininkai. Žmona man žadėjo, kad remontas baigsis iki Velykų, bet dabar jau sako – iki Kalėdų”, – skundėsi H.Vaitiekūnas.
Šiaip žurnalistas sakė kiaušinius labai mėgstantis ir suvalgo jų per Velykų dieną kokius penkis. H.Vaitiekūnas paprastai Velykas švęsdavo savo namuose drauge su dukters šeimyna. Tačiau šį kartą žurnalistas ketina pats trumpam išsikraustyti į gimtąjį pajūrį.
TV laidos „Bėdų turgus” vedėja Edita Mildažytė laikosi gana griežtų Velykų šventimo tradicijų. „Tradiciškai švenčiam pas mane. Susirenka visa gentis – iš viso dvidešimt keli vienetai. Dėdė, kaip vyriausias šeimos narys, atneša šventinto vandens, o prieš pusryčius pasako kalbą, visi sukalbam poterius.”
Visus velykinius papročius E.Mildažytė sako perėmusi iš savo suvalkietės močiutės: „Ant stalo būtinai turi būti iš sviesto nulipdytas avinėlis, bet jis dažniausiai būna labiau panašus į šunį, nes labai sunku iš sviesto ausis ir ragelius padaryti. Dar būtinai – margučiai, šaltiena, paštetas ir daug žalių daržovių”, – greitai vardino E.Mildažytė ir apgailestavo, kad didžiulei šeimai ryte ruošdama stalą nebespėja į Bažnyčią nueiti, nors anksčiau šios tradicijos mėgo laikytis.
„Man visada atrodo, kad kiaušinių šeimyna nesuvalgys, tai labai daug nemarginu, bet visada paskui pritrūkstam”, – pasakojo laidos vedėja ir tikino, kad visus pasiruošimo šventei rūpesčius atperka linksmas šeimos šurmulys.