„Jukos” parafuos sutartį
Kremliaus spaudimas žlungančiam naftos koncernui „Jukos” privertė tiek šį koncerną, tiek ir Vyriausybę greičiau baigti „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo reikalus.
Vakar premjeras Algirdas Brazauskas pranešė, kad jau greitai „Jukos” turėtų pasirašyti įmonės akcijų pardavimo Vyriausybei sutartį. Tačiau šiandien galima tikėtis tik sutarties parafavimo.
„Tikimės, kad sutartis bent iš vienos pusės – iš „Jukos” – bus pasirašyta, o Vyriausybė turės tam tikrą laiką, per kurį turi atlikti kai kuriuos veiksmus, ypač kalbėdamasi su būsimais akcijų paketo pirkėjais. Ir tada galima būtų pasirašyti dvi sutartis”, – sakė premjeras.
Dėl užsitęsusių derybų kilo rimta grėsmė, kad Kremlius sugebės sužlugdyti ilgai derinamą sandorį. Maskva siekia paveikti Olandijos teismą, kad būtų areštuotas „Jukos” turtas užsienyje.
Atsiskaitymo schema – neaiški
Anksčiau tvirtai laikęsis pozicijos, kad akcijų išpirkimo iš „Jukos” ir pardavimo naujam investuotojui sandoriai turi vykti vienu metu, vakar premjeras jau kalbėjo kitaip. Jis teigė, kad Vyriausybė nepasirašys sutarties, kol neras pirkėjo.
Derybininkai kol kas neatskleidžia, kokia atsiskaitymo su „Jukos” schema. Tačiau greičiausiai „Jukos” bus sumokėta iki gegužės, kai Vyriausybė jau bus radusi akcijų pirkėją. „Jukos” dar gaus ir „Mažeikių naftos” dividendų.
Manoma, kad Vyriausybei įsigijus „Mažeikių naftos” kontrolinį akcijų paketą vėl pasipils įvairių investuotojų siūlymai. A.Brazauskas pažadėjo, kad akcijų pardavimo reikalai bus derinami su Valstybės gynimo taryba ir Seimu.
Nepageidautini – jau žinomi
„Jukos” dėl „Mažeikių naftos” akcijų pardavimo derėjosi su Rusijos „LUKoil” ir TNK-BP, Kazachstano „Kazmunaigaz” ir Lenkijos „PKN Orlen” bendrovėmis.
Jau skelbta, kad A.Brazauskas kategoriškai yra nusiteikęs prieš „LUKoil” bei „PKN Orlen”. Lenkai neseniai pateikė pasiūlymą Vyriausybei parduoti bendrovei „Mažeikių naftos” akcijas, kai jos atsidurs valdžios rankose. Bet priimti pasiūlymo premjeras delegavo savo patarėją Saulių Spėčių.
Naftos verslo ekspertai kaip realius ir toliau vertina „Kazmunaigaz” pasiūlymus. Aišku, kad kazachai bet kuriuo atveju už „Mažeikių naftą” mokės daugiau negu Rusijos bendrovės. Rusai negali daug mokėti už Lietuvos įmonę, nes Rusija taiko didelį naftos eksporto muitą. Tuo tarpu Kazachstane jo visai nėra.
Nors „Kazmunaigaz” negali garantuoti naftos tiekimo per Rusiją, ji tai gali padaryti gabendama naftą iš Šiaurės jūros.
Be to, nemanoma, kad rusai gali ilgai kazachams kaišioti pagalius į ratus. Argumentai – Rusijos ir Kazachstano vadovų ryšiai yra draugiški, be to, Rusija turi interesų šioje Vidurinės Azijos valstybėje, kuri iki 2015 metų naftos gavybą ketina padidinti iki 180 mln. tonų.
Pinigų skolins ir pirkėjai
Jau skelbta, kad kazachai pasirengę skolinti Vyriausybei visas reikalingas lėšas „Mažeikių naftos” akcijoms iš „Jukos” išpirkti. Tai patvirtino ir „Kazmunaigaz UK” vadovas Danijaras Amangildinas.
Kalbėdamas apie sandorio kainą, vakar A.Brazauskas patvirtino, kad akcijoms įsigyti būtų naudojamos būsimojo investuotojo lėšos: „Reikalas ne milijarduose. Jei būtų labai konkretus pirkėjas, susitarta, užtektų ir 3 mlrd. litų, ir jų (pirkėjų. – Red.) lėšos būtų panaudotos”.
Seimas yra patvirtinęs tik trijų mlrd. litų skolinimosi limitą įmonės akcijoms išpirkti.
Tuo tarpu sandorio su „Jukos” suma bus didesnė.