Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė šiandien Vilniuje susitiko su Investuotojų forumo vadovais. Diskusijoje aptarta ES siūloma vieninga pelno mokesčio bazės skaičiavimo tvarka ir kiti aktualūs Lietuvos verslui bei užsienio investuotojams klausimai.
„Reikia pripažinti, kad diskusijose dėl pelno mokesčio vis dar gajūs stereotipai, o ir patys siūlymai interpretuojami gana laisvai. Dėl to labai svarbu, kad visos suinteresuotos institucijos pakeitimų esmę suvoktų vienodai”, – sakė M.Starkevičiūtė.
Pasak jos, siūloma tvarka suteikia galimybę pasinaudoti bendros rinkos teikiamais pranašumais bei masto ekonomika. Suvienodinta bazė Lietuvos verslui leis paprasčiau ir pigiau plėtoti savo veiklą kitose ES šalyse.
Be to, nauja tvarka išryškintų mažesnio pelno mokesčio, taikomo Lietuvoje, pranašumą, šiuo metu sunkiai įžiūrimą pro sudėtingos mokestinės bazės apskaičiavimo tvarkos brūzgynus. Dėl to šalies ekonomika taptų patrauklesnė kitų šalių investuotojams. Kita vertus, užsienio bendrovės turės mokėti pelno mokestį nuo tos veiklos, kuri vykdoma Lietuvoje, o dabar pelnas labai dažnai perkeliamas iš dukterinių bendrovių į pagrindines bendrovės būstines, esančias už Lietuvos ribų. Dėl to Lietuvos biudžetas turėtų gauti daugiau pajamų.
Naujos tvarkos įvedimo kaina šalies verslui bus palyginti nedidelė, nes nustatant naują pelno mokesčio bazės skaičiavimo tvarką bus remiamasi tarptautiniais apskaitos standartais, kurie jau dabar naudojami. Naujos tvarkos įgyvendinimas turėtų vykti palaipsniui, įvertinant kiekvienos šalies verslo visuomenės pasirengimą ir perėjimo prie naujos sistemos išlaidas.
„Tačiau reikia pažymėti, kad iki šiol išlieka keletas grėsmių, kurių negalima nutylėti ir apie jas reikia diskutuoti viešai. Vis dar nepalaidotas kai kurių valstybių noras nustatyti vieningą pelno mokesčio tarifą visoms ES šalims. Lietuva gali vetuoti tokį pasiūlymą, panašios pozicijos laikosi ir keletas kitų ES šalių, ne tik iš naujų šalių, bet ir iš senų, todėl vieningas pelno tarifas vargiai ar įmanomas”, – sakė europarlamentarė.
Be to, įvedus naują skaičiavimo bazę gali atsirasti nesąžininga konkurencija, jei smulkios įmonės naudotų platesnę mokesčių bazę galiojančią jų šalyje, o didžiosios įmonės, veikiančios keliose šalyse, pasirinktų optimalesnę mokesčių bazę, galiojančią vienoje iš šalių, kurioje jos veikia. Norint neutralizuoti šį pavojų, pirmiausia siūloma eksperimento tvarka leisti smulkiam ir vidutiniam verslui naudoti taip vadinamą pelno mokesčio skaičiavimo namų tvarką.
Kita problema – kaip pasidalinti pelno mokesčio įplaukas tarp šalių, jei įmonė veikia keliose valstybėse ir naudoja vieningą pelno mokesčio bazės skaičiavimo tvarką? Šiuo metu dar tik rengiamos specialios metodikos.