Pirmosios stintos Nemuno žiotyse pasirodė praėjusios savaitės viduryje, rašo dienraštis L.T. Upė dar plukdė ledus, todėl verslinė žūklė tinklais nebuvo įmanoma.
Tik Rusnės salos prieplauką užgulė meškeriotojai mėgėjai.
Anot dienraščio kalbintų žvejų, geriausiai stinta kimba ant sužvejotos sesės gabalėlių. Jeigu meškerioti atėjęs žmogus neturi žuvies masalui, jis perka ją iš kito meškeriotojo už vieną litą. Rusnėje tokios nerašytos taisyklės.
Praėjusį savaitgalį Rusnė linksminosi ir šventė keistoko pavadinimo šventę – „Šaktarpį”.
Pasak vietinių, tai metas, kai sukilęs vanduo apsemia kelius, o ledu neįmanoma keliauti – jis jau išpliuręs.
Kas belieka?
Tik ragauti stintą, užgerti svaigalais ir laukti atoslūgio.
Po šventės Nemunas išnešė ledus, tad atėjo eilė stintų laukiantiems profesionalams. Šeštadienio naktį ir sekmadienį žvejų brigados ištvinusioje Nemuno vagoje jau traukė bandomuosius tinklus. Pirmi laimikiai žvejų nenustebino: akmenys, šakaliai, buitinės atliekos ir tik keletas žuvų – karšiai, lydekos ir tarp jų besiblaškančios stintos.
„Naktį turėtų būti geresnis kibimas”, – L.T. sakė uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno žuvis” direktorius Saulius Jurgilevičius. Brigados vyrai demonstratyviai paleido didžiulę lydeką, įkliuvusią į tinklą, – šiuo metu neršiančius lydžius žvejoti draudžiama. Kelios stintos liko gulėti dėžėje, o žvejai ėmė prisiminti gerus laikus, kai laimikis būdavo gausus, o uždarbis geras.
Vyrai pasakojo, kad tinklu yra ištraukę nuo kepurės – tiek, kiek žuvelių tilptų į kepurę, – iki penkių tonų stintų. Visa tai vienu traukimu.
Niekas neprognozuoja, koks laimikis laukia šiemet. Stintų žūklės sezonas turėtų baigtis balandžio 20 dieną. Tačiau žvejai tikisi, kad dėl vėlyvo pavasario šis terminas bus pratęstas.
Už toną per naktį sugautų stintų žvejai gautų 4–5 tūkst. litų pajamų.