Režisierės Agnės Marcinkevičiūtės nuomone, filmai priklauso ne autoriams, o juos žiūrintiems žmonės. „Labai gerai, jei jie sėkmingi, nes tada visuomenei atiduodi vertingus kūrinius”, – teigia ji.
„Turėčiau būti laimingas žmogus, nes mano gyvenime viskas yra gerai. Vis dėlto laimingų akimirkų yra nedaug”, – tvirtina kino režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Vėliau ji atskleis, kokios tos akimirkos.
Agnė Klaipėdos universitete studijavo lietuvių kalbą ir režisūrą, Lietuvos muzikos akademijoje – televizijos režisūrą. Buvo vienos radijo stoties reklamos scenaristė, studentų teatro studijos vadovė, Lietuvos kino studijoje dirbo įvairų darbą – nuo kostiumininkės, vertėjos, iki filmavimo aikštelės administratorės. Režisavo radijo pjeses, buvo keleto filmų scenarijaus grupės vadovė, rašė straipsnius spaudai. Kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus.
„Tie darbai mane pasirinko, – tikina Agnė. – Aš pati visą laiką stengiausi reikštis kuo plačiau, neužsibūti vienoje vietoje”. Į spaudą ji neberašo nuo praėjusio rudens, nes įsigijo videokamerą ir interneto svetainei www.bernardinai.lt pradėjo kurti vaizdo siužetus. „Pamatau kokį nors įdomų žmogų, kuris, ko gero, lieka nepastebėtas televizijos, ir tokiu būdu pateikiu jo mintis”, – aiškina režisierė. Siužetus interneto svetainei filmuoja, kai tarp kino darbų atsiranda pauzė, arba jei kuriuo nors metu trūksta saviraiškos. Pasak Agnės, jos kuriami siužetai, taip pat ir filmai – ta kalba, kuria ji labiausiai nori kalbėti.
Shaunuoliai ,Yla jiems ruron uz tokius darbus, bei nagus dazyt ultravioletu….