Šiemet nuo liepos 1-osios iki 27 procentų bus mažinamas gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Tai ne tik turėtų paspartinti vartojimą, pagerinti šalies įvaizdį, bet ir suteiktų naudos tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tačiau, specialistų manymu, to nepakanka: tam, kad būtų stipriai sumažinta šešėlinė ekonomika, praktiškai nebeliktų atlyginimų vokeliuose bei šalis taptų konkurencingesnė. Tam gyventojų pajamų mokestis turėtų būti 15 procentų.
Būdas šešėlinei ekonomikai sumažinti
Finansų ministerijos sekretorės Ingridos Šimonytės teigimu, esant mažesniems mokesčiams, būna ir mažiau pagundų jų vengti. Tad gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas leis sumažinti šešėlinę ekonomiką, tačiau kiek – kol kas neaišku.
Jos teigimu, Lietuvoje tokio bandymo dar niekada nebuvo. Tad ir spėlioti apie poveikį šešėlinei ekonomikai sunku.
„Poveikis pajusime ne iš karto, jis vėluos. Iš pradžių bus fiksuojamas pajamų į biudžetą netekimas, ir tik vėliau gali pasireikšti, kad pajamų surinkta daugiau”, – aiškino Finansų ministerijos sekretorė.
Jos teigimu, bus ne tik mažiau bandoma ieškoti patrauklesnių apmokestinimo būdų, bet ir mažiau atlyginimų mokama vokeliuose.
„Mokėti atlyginimus vokeliuose taip pat kainuoja – reikia rasti schemą, iš kur gauti grynųjų pinigų: jų juk pats neprisispausdinsi. Tad dalis verslininkų sveria alternatyvas, kas pigiau: sąžiningai sumokėti mokesčius ar mokėti atlyginimus vokeliuose”, – sakė I.Šimonytė.
Panaši situacija buvo ir nuo 24 iki 15 procentų sumažinus pelno mokesčio tarifą. Pasak I.Šimonytės, tuomet ir patys pastebėjo, ir įmonės pripažino, kad tai teigiamai atsiliepė tiek biudžetui, tiek įmonėms.
Vis dėlto, koks tai bebūtų mokestis, dažniausiai ieškoma būdų, kaip jo išvengti. Finansų ministerijos sekretorės teigimu, gal tik turto mokesčio išvengti sunkiausia.
„Jis pririštas prie tam tikro apibrėžto daikto, kurį sunku nuslėpti”, – sakė ji.
Tačiau niekada nebuvo ir nebus taip, kad visai nereikės mokėti mokesčių.
„Valstybė turi rinkti mokesčius ir finansuoti savo funkcijas”, – teigė ji.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Remigijus Šimašius taip pat patvirtino, kad mokesčio tarifo mažinimas privers verslininkus pamąstyti apie riziką. Jo manymu, kai kurie verslininkai vokeliuose mokamus atlyginimus legalizuos iš karto, kiti pamažu.
„Instituto nuomone, mokesčio tarifo mažinimas 6 procentais yra per mažas, kad gerokai tai paveiktų, tačiau mažinimas net ir vienu procentiniu punktu tam tikrą efektą vis tiek turi”, – sakė R.Šimašius.
Nuo metų pradžios – mažiau
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, mažinamas nuo metų vidurio, sukels kai kurių nepatogumų: tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek gyventojams, pildantiems deklaracijas, bei sudarys papildomų išlaidų ir pan. Tad dar praėjusiais metais būta siūlymų gyventojų pajamų mokesčio tarifą mažinti nuo sausio 1 dienos.
Pasak Finansų ministerijos sekretorės I.Šimonytės, mokestis mažinamas nuo metų vidurio fiskaliniais sumetimais. Jos teigimu, jei mokestis būtų buvęs mažinamas jau nuo sausio 1-osios, jis būtų sumažintas tik 3 procentais, o nuo metų vidurio galima mažinti 6. Valstybė turėjo iki tol subalansuoti pajamas ir išlaidas.
„Nuspręsta, kad tikslingas staigesnis ir ženklesnis mokesčio mažinimas”, – sakė I.Šimonytė.
Nauda visiems
Tarifo mažinimo naudą labiausiai turėtų pajusti darbuotojai. Tačiau tai naudinga ir darbdaviams.
„Darbo užmokestis Lietuvoje turės tik didėti. Tad mokesčio tarifo mažinimas darbdaviui sumažins spaudimą didinti darbo užmokestį. Be darbdavio pastangų atlyginimas padidės maždaug 80 litų, o darbdavys, norėdamas tiek pakelti atlyginimą, turėtų išleisti apie 150 litų. Tad darbuotojų grynosios pajamos padidės darbdaviui nieko nedarant”, – sakė I.Šimonytė.
Be to, ir vėliau atlyginimo didinimas darbdaviui kainuos mažiau.
Tuo tarpu verslininkai svarstė kiek kitaip. UAB „DOMI grupė” gamybos direktoriaus Remigijaus Šydeikio teigimu, vertinant reikėtų atsižvelgti į daugelį veiksnių. Pavyzdžiui, stambioms ir smulkioms įmonėms sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos. Tad gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo įtaka bus nevienoda – kažkas pajus mažesnę naudą.
„Nereikia užmiršti, kad nuo liepos 1-osios 50 litų didės minimalus atlyginimas. Tie, kurie dabar gauna kiek daugiau nei minimalų, po liepos 1-osios atsidurs ties minimalaus atlyginimo riba. Įmonės turės svarstyti, ką daryti. Patirs tam tikrų išlaidų”, – sakė R.Šydeikis.
Taps konkurencingesnė
Kad reikia mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, diskutuojama jau seniai, maždaug nuo 1998-1999 metų. Tuomet svarstyta, kad tarifą nuo 33 procentų reikėtų sumažinti iki 29. Tačiau tada buvo priimtas politinis sprendimas – didinti neapmokestinamą dalį. Tai buvo daroma du kartus 2001 ir 2003 metais. O mokesčio tarifas paliktas tas pats.
Aplinkinėse valstybėse šis tarifas yra gerokai mažesnis. Po ilgų diskusijų ši problema pagaliau įvertinta. Kiek gyventojų pajamų mokesčio mažinimas turės įtakos ekonomikai, ūkio vystymuisi, I.Šimonytės manymu, sunku pasakyti. Neabejojama, kad jis bus teigiamas: didesnės pajamos skatins vartojimą. Be to, pristabdys darbdavių išlaidų augimo tempus atlyginimams. Užsienio investuotojams tai taip pat palankus ženklas. Pasak I.Šimonytės, pripažįstama, kad pelno apmokestinimo sistema Lietuvoje gana palanki, tačiau ilgą laiką klausinėta apie gyventojų pajamų apmokestinimą ir skatinta jį mažinti.