Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2005 m. valdžios sektoriaus deficitas pagal ESS’95 metodologiją sudarė 0,6 proc. BVP (prognozuotas – 1,5 proc. BVP deficitas). Valdžios sektoriaus skola 2005 m. pabaigoje sudarė 18,7 proc. BVP (prognozuota – 19,2 proc. BVP).
Pagal Mastrichto kriterijus, valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP.
„Lietuva nuosekliai rengiasi narystei euro zonoje ir vykdo tvarią fiskalinę politiką, kuri duoda puikius rezultatus – valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygis yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių ir reikšmingai mažesnis už Mastrichto sutartyje numatytas orientacines reikšmes,” – sakė finansų ministras Zigmantas Balčytis.
Metinę pažymą apie valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis, apskaičiuotus pagal atitinkamo ES Tarybos reglamento reikalavimus, Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos narės, pateikė Europos Komisijos Ekonomikos ir finansinių reikalų generaliniam direktoratui.
Daugiausia nerimo Lietuvos vyriausybei kelia infliacijos kriterijus, kuris, anot Europos Komisijos pareigūnų, gali būti pagrindinė kliūtis įvesti eurą Lietuvoje.