Savo pirmąjį automobilį – „Mazda MX-3” – dainininkas Deivis vadina vienu iš pačių nesėkmingiausių savo gyvenimo pirkinių, tačiau įsigyti kito artimiausiu metu dar neplanuoja.
„Kitas modelis bus tada, kai turėsiu Vilniuje būstą, kuris dabar jau statomas. Pirkti naują automobilį ir nuomotis kažkur butą man atrodo nei šis, nei tas”, – sako Deivis.
Kuo mazda taip neįtinka?
Įsigijau ją prieš kokius ketverius metus. Kiti sako, kad nusipirkę automobilį su juo neturi rūpesčių bent kokius dvejus, o mano mašinoje jau yra trečias variklis po to, kai ją įsigijau. Ir vis gaila parduoti, galvoju, kad štai tą jau susitvarkiau ir nebeges, o pabaigos kaip nėra, taip nėra.
Kai pamačiau turguje tą mazdą, iškart sakiau, kad noriu šitos. Vienintelė tokia mūsų turguje tada buvo, o dar spalva… Tiesa, pažįstamas meistras priėjo, atidarėm variklio dangtį, pasiklausė ir sako: „Nepatinka man tas variklis, nepatinka”. Sako, kad gal ir nieko baisaus, bet jis ne taip turėtų dirbti. Vis tiek nusipirkau. Po kokio mėnesio nuvažiavau į Kauną, o ten pastebėjau, kad visiškai nebėra tepalo. Per 200 kilometrų sugebėjo šitiek „suryti”… Kažkas smagiai ja važinėjosi.
Kokie automobiliai jums arčiausiai širdies?
Kol kas pagrindinis kriterijus – išvaizda. Aš tikrai nesu vadinamasis „gonščikas”, bet noriu, kad mašina gražiai atrodytų ir būtų mažutė, apvali, sportinė. Kol neturiu šeimos, noriu dar pasidžiaugti savo metais.
Turiu tris variantus nusižiūrėjęs. Tarp kitko, kas pas jus užsiima mašinomis? Norėčiau pasitarti su žurnalistais, kurie bando automobilius, kad išrinktų Deiviui mašiną, – kvatoja.
Galvoju apie „Mercedes-Benz SLK 200”. Ramūnas Rudokas, kiek žinau, buvo tokią nusipirkęs, bet jam „sukalė”. Naujas modelis. Na, ne iš paprastųjų. Įdomu, ką apie juos žurnalistai mano. Antras variantas būtų „Nissan 350Z”, 3,5 l variklis. Galvoju ir apie „Mazda RX-8”. Tai – trys modeliai, kurie žinau, kaip atrodo. O užsimintų man, pavyzdžiui, apie „Mercedes” E klasę – nežinau, kas tai yra. Nelabai daug išmanau apie automobilius. „Mazda RX-8” rotorinis variklis man – visiška mįslė.
Mėgstate sportinius automobilius, tai gal ir greitis patinka?
Aš esu už tuos, kurie važiuoja greitai, bet kad jie nesudarytų avarinių situacijų ir nekomplikuotų kieno nors kito vairavimo. Aš, žinokit, ploju visada, kai kas nors greitai važiuoja. Aš pats mieste gana aštriai vairuoju, bet manau, kad nesudarau žmonėms jokių nepatogumų.
O jeigu pralenkia moteris, ar stengiatės žūtbūt atsigriebti?
Ploju dar daugiau, grynai ploju, – pademonstruoja. Tegul lenkia. Moterų yra įvairių. Yra taip, kad net gali nežiūrėti – ir taip aišku, kad moteris vairuoja. O kitos vairuoja, kad ohoho. Galėtų galbūt moterų daugiau būti to viduriuko tarp vienų ir kitų.
O šiaip niekada nesu lenktyniavęs, kad ir kiek visaip į mane žiūrėtų ir provokuotų. Man tai juokinga ir net labai kvaila, kai „chebra” pradeda lenktyniauti, o baigiasi kaip Kaune ar kur ten, kur taip trenkėsi į žmogų, kad jis nulėkė dar 100 metrų. Tai yra taip „pižoniška”, kad net nemoku įvardyti.
Ar, būdamas žinomas žmogus, nesijaučiate įpareigotas važinėti prabangiu automobiliu?
Aš ir turiu labai prabangų automobilį, jeigu tik paskaičiuotume, kiek į jį pinigų „sukišau”. Kažkokia ta mašina nesėkminga.
Kartą važiavau į Ingos Valinskienės koncertą Panevėžyje. Staiga girdžiu – kažkoks sprogimas iš po variklio dangčio, dūmai… Bet aš negaliu sustoti, nes vėluoju! Ir „minu” ją sprogusią, tik matau, kad lenkti neįmanoma – spaudi „gazą” iki dugno, o ji labai lėtai, ramiai… Bet vis tiek šiaip ne taip su baisiausiais garsais nuvažiavau į tą koncertą pavėlavęs gal 40 minučių.
Ne kartą yra ir apšvarinę. Na, gal ne tiek apšvarinę, kiek išlupę pažibinčius, matyt, tai deficitas. Magnetofoną išlupo. Ir visa tai – Vilniuje. Klaipėdoje niekada neturėjau jokių problemų dėl vagysčių. Tuo Vilnius man labai nepatinka.
Girdėjau, kad vairuoti paskatino tėvas?
Apskritai taip, nes manęs vairavimas visiškai nedomino. Beje, mane mokė jau nuo kokių šešerių. Važiuodavom į II Melnragę, kur didelė aikštelė, be to, ir automobilių tais laikais tiek būdavo… Na, aš ten ir sukdavau ratus, tik prisimenu, kad tėčio kantrybė labai greitai baigdavosi, nes sugebėdavau arba „struškėm”, arba gesdavau nuolat bandydamas pradėti važiuoti. Šiaip mano tėvas labai gerai vairuoja, per visą savo gyvenimą nėra padaręs nė vienos avarijos. Tai vienintelis žmogus, kuriam duočiau savo mašiną ir duodu. Nemėgstu, kai kas nors važiuoja mano automobiliu ir groja mano gitara. Ir flirtuoja su mano moterim. Ir aiškina man, ką daryti, ir dar nemėgstu… – juokiasi.