Po to, kai praėjusį savaitgalį Europos Sąjungos valstybių lyderiai taip ir nesutarė dėl ES 2007-2013 metų finansinės perspektyvos, Lietuvos politikai ir verslininkai tebėra apmaudžiai priblokšti. Mūsų piniginiai nuostoliai kasmet gali sudaryti apie 500 milijonų eurų. Skaudūs ir moraliniai nuostoliai. Senosios ES valstybės užėmė tokias savanaudiškas pozicijas, kad net Lietuvos Vyriausybės vadovo A.Brazausko pasiūlymas atsisakyti dalies paramos dėl ES bendrybės ir vienybės neišgelbėjo žlungančių derybų.
Europos Sąjunga, patyrusi politinį infarktą po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose, dar pateko į finansinę krizę. Londonas susipyko su Paryžiumi, senosios valstybės narės griežė dantį ant skurdžių naujokių. Visi norėjo gauti kuo daugiau, o mokėti kuo mažiau. Tokio ambicijų karo Europa seniai nebuvo regėjusi. Stojome į stiprų, galingą, Europos vienybę ir klestėjimą propaguojantį klubą, o patekome į besipykstančių ir užsispyrusių pragmatikų būrį, kur vienybė yra grindžiama eurais, o kompromisai pasidarė neįmanomi.
Jeigu Europos lyderiai būtų sutarę, Lietuva 2007-2013 metais galėjo tikėtis 50 proc. didesnės paramos nei dabar. Kasmet ji prilygtų trečdaliui mūsų šalies biudžeto. Struktūrinių ir sanglaudos fondų suma būtų priartėjusi prie milijardo eurų per metus – tai dvigubai daugiau, nei gauname dabar. Apie 80-85 proc. būtų išaugusios ir žemės ūkiui skiriamos lėšos, kurių dabar gaunama apie 300 milijonų eurų.
Beveik neliko abejonių, kad naujoji ilgalaikė perspektyva šiais metais jau ir nebus patvirtinta, nes vadovavimą blokui perima Didžioji Britanija, kuri labiausiai ir kaltinama sužlugdžiusi derybas. Didžioji Britanija, išimties tvarka jau 20 metų susigrąžinanti 66 centus nuo kiekvieno į ES bendrą iždą įmokėto euro, pareiškė sutiksianti mažinti savo privilegiją tik esant vienai sąlygai – jeigu bus peržiūrėta ES žemės ūkio politika. Tai – kategoriškai nepriimtina sąlyga Prancūzijai, apie kurią Paryžius nenorėjo nei girdėti, nei kalbėti.
Londono čekis, kaip buvo pavadinta Didžiosios Britanijos išskirtinė privilegija, verta maždaug 5 milijardų eurų per metus. Dėl kompromiso britai nepanoro atsisakyti nė vieno euro nepalaužę Paryžiaus. Jų teigimu, 40 proc. ES išlaidų skirti žemės ūkiui, kuriame viso labo dirba tik 5 proc. žmonių, o pagaminama vos 2 proc. ES produkcijos, yra nepateisinamas kelias į stagnaciją.
Kadangi britai neketina suminkštinti savo pozicijų, dėl septynerių metų biudžeto susitarti gali pavykti tik kitais metais, kai pirmininkavimą perims Austrija.
Tai reiškia, kad ES parama vėluos. Vienintelė sritis, kuri, ko gero, nenukentės – tiesioginės žemės ūkio išmokos, nes dėl jų sutarta dar 2002 metais ir ilgesniam laikotarpiui. Tuo tarpu struktūrinius ir sanglaudos fondus gali ištikti paralyžius, nes nėra net teisinio pagrindo jiems skirti lėšas. O vietoje milijardo eurų galime tikėtis perpus mažiau paramos.
Be šių nuostolių, migloje liko ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, ir Kaliningrado tranzito finansavimas. Ilgalaikėje finansinėje perspektyvoje šiems tikslams turėjo atsirasti atskiros eilutės. Kaip bus finansuojamas IAE uždarymas? Visa paguoda, kad kone paskutinę akimirką antrojo bloko uždarymas 2009 metais buvo susietas su atitinkamu finansavimu. Jei lėšų nebus skiriama pakankamai, Lietuva turės šansą derėtis dėl jo tolesnės veiklos.
Žinoma, ši finansinė aklavietė nereiškia, kad reikia į šiukšliadėžę mesti visas verslo idėjas ir pradėtus rengti projektus. Tačiau pinigų bus vėliau ir mažiau, vadinasi, konkurencija dar aštrės. Gali atsirasti ir daugiau įtampos Lietuvos biudžete – nuo įmokų niekas neatleistas, nors išmokos vėluos ir nebus tokios įspūdingos, kaip laukta ES priešaušriu.
Prieš keletą dienų ES žemės ūkio ministrai didžiuodamiesi pranešė, kad jiems pavyko sutarti dėl regionų plėtros naujų taisyklių, ir tai esą rodo, jog Europa „vis dar gyva”, „sugeba susitarti ir priimti svarbius sprendimus”. Bet tai anaiptol neprilygsta lauktai gerajai žiniai apie sutartą ilgalaikę finansinę perspektyvą, kurią ES tikėjosi pasiųsti, bet taip ir nepasiuntė pasauliui po konstitucinės krizės.
Audronė Kanapickienė