Uostamiestyje išplatintas neva Lietuvos rusų sąjungos rašytas pranešimas, kuriuo priešinamasi rusiškų mokyklų tinklo pertvarkai mieste, tačiau tiek politikai, tiek ir mokyklų vadovai ginasi neturintys su šiuo pranešimu nieko bendra ir tvirtina pertvarkymui neprieštaraujantys.
Pasak Lietuvos rusų sąjungos atstovės Jelizavetos Daugininkienės, neaišku, kas galėjo rašyti raštą šios sąjungos vardu, nes jai priklausančių klaipėdiečių politikų nuomonė su rašte išsakytomis mintimis nesutampa.
Neigia rašę
Rašte teigiama, jog Lietuvos rusų sąjunga kartu su moksleiviais bei jų tėvais yra susirūpinusi dėl per prievartą vykdomos vidurinių mokyklų reorganizacijos mūsų mieste. Rusakalbiai moksleiviai esą neteks galimybės įgyti vidurinį išsilavinimą. Neva ne visi galės tęsti mokslus baigę pagrindinę mokyklą, nes gimnazijos bus tik dvi, o į jas nepatekę moksleiviai dėl sveikatos problemų negalės mokytis ir profesinėse. Sveikatos problemų turi esą net apie 80 proc. mokinių. Teigiama, jog darbo neteks didelė dalis mokytojų.
„Šis kreipimasis – melas. Laikau tai provokacija, kuria norima sukiršinti žmones”, – besipriešinančiųjų reorganizacijai argumentais piktinosi J. Daugininkienė.
Jos teigimu, Lietuvos rusų sąjunga atsiriboja nuo šio kreipimosi, raginančio moksleivius ir jų tėvus tęsti parašų rinkimą dėl vidurinių mokyklų išsaugojimo, taip pat ketina išplatinti paneigimą.
„Reikia daryti, kad reforma būtų kuo mažiau skausminga – padėti mokytojams persikvalifikuoti, žmonėms viską išaiškinti, kad nebūtų neramu. O šiuo raštu kažkas bando spręsti tik savo problemas”, – svarstė J. Daugininkienė.
Anot jos, problemą dėl tinklo pertvarkos kelia Politinė partija Rusų aljansas, o pertvarkai esą priešinasi jos narys – „Pajūrio” vidurinės mokyklos mokytojas Andrejus Fominas.
Pertvarkai nesipriešina
„Mes ne prieš reformą – ji reikalinga, tačiau norime atkreipti dėmesį į rusiškų mokyklų likimą, nes čia problemų daugiau. Tai – ne tik mažėjantis gimstamumas, emigracija, bet ir savos kalbos bei kultūros išsaugojimas”, – sakė Rusų aljanso atstovė Irina Rozova.
Anot jos, frakcijos nariai antradienį lankėsi pas švietimo ir mokslo ministrą, su kuriuo kalbėjo apie tai, koks turėtų būti mokyklų sujungimo ar, prireikus, uždarymo mechanizmas.
„Ministro pasiūlymas – teikti savo projektą, koks turėtų būti rusiškų mokyklų tinklas atsižvelgiant ir į lietuviškas. Iš visų rusiškų mokyklų atstovų sudarytume darbo grupę ir svarstytume”, – sakė I. Rozova.
Jos teigimu, minėto rašto ji nėra mačiusi ir nežinanti, kas galėtų būti jo autorius. Tokiu būdu kraunamas politinis kapitalas, anot I. Rozovos, Rusų aljansui nėra reikalingas.
Rašte išsakytus nuogąstavimus dėl rusakalbių moksleivių išsilavinimo griežtai paneigė uostamiesčio mero pavaduotoja Audra Daujotienė ir Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.
Jų teigimu, dvi būsiančios gimnazijos mielai priims ir sutalpins visus norinčius jose mokytis. Po tinklo pertvarkos moksleiviai tik išloš – ugdymo kokybė bus geresnė, vaikams bus skiriama daugiau dėmesio. Mokytojų krūvis bus labiau koncentruotas.
„Esame suinteresuoti, kad rusiškos mokyklos išliktų. Čia norima išimties – kad išliktų vidurinės mokyklos, nes tokių nebeliks. Jei padarytume išimtį ir paliktume, pavyzdžiui, dvi vidurines, tada „numirtų” kitos”, – sakė A. Daujotienė.
Vicemerė spėjo, kad neramumus tikriausiai kelia mokytojai, galvojantys ne apie vaikus, bet apie save.
„Tačiau mokytojai raginami keisti kvalifikaciją – tam skiriamos lėšos. Vis dėlto ne visi, ypač rusakalbiai, tuo naudojosi”, – sakė A. Daujotienė.
Tinklo pertvarka, anot jos, neturėtų mokykloms būti nepriimtina – visų rusiškų mokyklų vadovai buvo įtraukti į darbo grupę rengiant pertvarkymo projektą ir pasiūlė Tarybai tvirtinti būtent tokį rusiškų mokyklų tinklą.
Pertvarka tikina esantys patenkinti ir rusiškų mokyklų vadovai.
„Jei liks vidurinės, problema tik nusikels, bet nedings. Neramumai mums nepatinka. Mokykla neturi būti politizuota”, – sakė A. Rubliovo pagrindinės mokyklos direktorius Vladimiras Artamonovas.
Paklaustas, kodėl spėjama, jog šie neramumai gali kilti iš „Pajūrio” vidurinės mokyklos, jos direktorius Piotras Gaidajenka tvirtino, jog mokytojai niekuo dėti.
„Kiek man žinoma, tai organizuoja politikai. Aš tą kreipimąsi išmečiau į šiukšlių dėžę. Reforma turi savų pliusų ir minusų, bet apskritai yra teigiamas dalykas”, – sakė P. Gaidajenka.
Su pačiu Klaipėdos miesto tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto nariu A. Fominu, kurį, kalbėdami apie rusiškų mokyklų tinklo pertvarkymą, minėjo beveik visi pašnekovai, vakar „Vakarų ekspresui” pasikalbėti nepavyko. Mokykloje buvo pranešta, jog tądien pamokų A. Fominas neturėjo, o mobiliuoju telefonu jis neatsiliepė.
myliu sawo miestuka