Pastaruoju metu nerimsta emocijos dėl Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligoninės prijungimo prie Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK).
Prieš sujungimą integracijos oponentai tvirtino, kad ligoninė bus uždaryta, bus atleisti darbuotojai, sumažinti atlyginimai.
Norime patvirtinti, kad, sujungus ligonines, Kauno medicinos universiteto klinikos įvykdė visus įsipareigojimus, kuriuos buvo davusios prieš reorganizaciją. Šiandien dar kartą užtikriname, kad ligoninė dirba ir toliau dirbs ir bus skirta onkologiniams ligoniams. Neatleistas iš darbo nė vienas klinikinį darbą atliekantis gydytojas ar slaugytojas, panorėjęs tęsti savo veiklą Onkologijos ligoninėje (OL) ar Klinikose, nė vienam medikui nesumažintas pareiginis atlyginimas.
Norime informuoti, kad po prijungimo Onkologijos ligoninė ne tik nesumažino, bet netgi padidino teikiamų paslaugų apimtis. Per šių metų vasario mėnesį poliklinikoje apsilankė 9572 ligoniai arba 383 pacientais daugiau negu per tą patį 2005 m. laikotarpį.
Šiandien integracijos oponentai dar kartą kelia klausimą, kad Onkologijos ligoninės nereikėjo prijungti prie Klinikų.
Pateikiame pagrindinius Onkologijos ligoninės prijungimo motyvus.
Pirma – per pastaruosius šešerius metus Onkologijos ligoninėje veikla palaipsniui geso: mažėjo stacionare gydomų pacientų, operacijų skaičius, chemoterapijos dienos stacionaro paslaugų apimtys. Išanalizavus pacientų srautus, paaiškėjo, kad Onkologijos ligoninės poliklinikoje tik 30 proc. pacientų buvo onkologiniai ligoniai, o kiti pacientai sirgo kitomis bendro profilio ligomis. Ligoninės skyriai dirbo išnaudodami tik trečdalį savo galimybių, per metus vidutiniškai 120 dienų visos ligoninės lovos buvo tuščios. Ligoninės stacionarinės veiklos rodikliai žymiai mažesni už šalies vidutinius rodiklius. Didžiausią susirūpinimą kėlė tai, kad ligoninė jau 2004 metais dirbo nuostolingai, o per 2005 metų 10 mėnesių laikotarpį (iki sujungimo) nuostoliai siekė daugiau nei 0,8 milijono litų. Tai rodo, kad ligoninės administracija sąmoningai vedė ligoninę bankroto link arba nebesugebėjo valdyti šios įstaigos. Antra – atskiras onkologijos gydymo įstaigų tinklas yra buvusios sovietinės sveikatos sistemos „išradimas”, kurį ir paveldėjo Lietuva. Onkologijos tinklo integracija su multiprofilinėmis ligoninėmis prasidėjo prieš dešimtmetį, pirmiausia Klaipėdoje, po to Šiauliuose ir Panevėžyje. Čia, po sujungimo, onkologijos paslaugos akivaizdžiai pagerėjo. Taigi pagrindinis motyvas prijungti prie Klinikų Onkologijos ligoninę buvo pagerinti paslaugų kokybę vėžiu sergantiems pacientams. Anksčiau dauguma ligonių, kuriems reikėjo labai kvalifikuotos pagalbos, ją gaudavo Kauno klinikose. Deja, Onkologijos ligoninė teikė vidutinio sudėtingumo pagalbą ir į ją patekę ligoniai, kuriems reikėjo geresnės pagalbos, paprasčiausiai jos negaudavo. Tokiu būdu buvo pažeidinėjamas pagrindinis sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo principas – kiekvienam Lietuvos žmogui gauti tokią pagalbą, kokios jam reikia. Dabar pacientams, patekusiems į Onkologijos ligoninę, jeigu reikės sudėtingesnės pagalbos, nebebus jokių kliūčių patekti į Klinikas. Kita vertus, Onkologijos ligoninės gydytojams atsiranda galimybė dirbti kartu ir pasimokyti iš labiau patyrusių Klinikų medikų. Todėl ateityje kils ir šios ligoninės gydytojų kvalifikacija, kartu gerės diagnostikos ir gydymo kokybė šioje ligoninėje. Dar vienas motyvas – ekonominis. Medicinos technologijos, skirtos vėžio gydymui, labai greitai progresuoja, bet kartu ir labai brangsta. Neekonomiška viename mieste, dviejose vietose statyti labai brangias dvi tokias pačias technologijas, kurios dirbtų 40-50 proc. pajėgumu.
Integracijos oponentai abejoja Onkologijos ligoninės ateitimi.
Informuojame, kad Kauno medicinos universitetas sujungtų ligoninių pagrindu jau įsteigė integruotą KMU Onkologijos centrą, kuris savo apimtimi ir potencialu jau šiandien nenusileidžia Vilniaus onkologijos centrui. Pradedant stiprinti Onkologijos ligoninės bazę labai greitai parengta šios ligoninės restruktūrizacijos programa. Joje numatoma reorganizuoti ligoninės veiklą, plečiant ambulatorines bei dienos chemoterapijos ir dienos chirurgijos paslaugas, steigiant skausmo kliniką ir vienintelį šalyje paliatyviosios onkologijos skyrių, optimizuojant iki šiol neracionaliai naudojamas stacionaro paslaugas. Programai finansuoti pirminiame etape numatyta 7,1 mln. Lt. Jau artimiausiu metu Onkologijos ligoninėje prasidės remonto darbai, kurių beveik nebuvo 20 metų. Taip pat apsispręsta plėsti spindulinės terapijos paslaugas Onkologijos ligoninėje ir ateityje čia pastatyti net 2 šiuolaikinio spindulinio gydymo aparatus – linijinius greitintuvus, kurių vienas kainuoja net 5 mln. Lt. Šiai programai pritarta KMUK administracijos ir gydymo tarybos posėdžiuose. Programa buvo pristatyta ir KMUK filialo Onkologijos ligoninės darbuotojų (gydytojų ir slaugos administratorių) susirinkime, kurio dalyviai esminių pasiūlymų neturėjo, o prieštaraujančių jo teiginiams bei įgyvendinimui nebuvo.
Siekiant kuo skubiau pagerinti diagnostiką ir gydymą, per 4 mėn. po ligoninių sujungimo jau nuveikta daug darbų:
* Įsteigtas Paliatyviosios onkologijos skyrius, kurio dar nebuvo Lietuvoje. Tokio skyriaus labai reikėjo, ir buvusi ligoninės administracija seniai planavo jį steigti, bet nesuprantama, kodėl to nedarė.
* Onkologijos ligoninės skyriaus vedėjais pradėjo dirbti didelę klinikinę patirtį ir mokslinius laipsnius turintys onkologijos specialistai. Per trumpą laiką parengti chemoterapijos, spindulinio gydymo protokolai. Operuojant reikalaujama prisilaikyti tarptautinių standartų reikalavimų.
* Modernizuota ir automatizuota Onkologijos ligoninės laboratorija, instaliuojant 2004-2005 m. gamybos automatinius analizatorius.
* Iš KMUK į Onkologijos ligoninę perkelta spindulinio gydymo planavimo sistema, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinės radioterapijos darbas. Jos pagalba bus efektyviau ir saugiau pacientui teikti spindulinį gydymą su šiuo metu turima radioterapijos įranga.
* Iš KMUK perkeltas kriotomas, kuriuo Patologinės anatomijos ir citologijos skyriuje jau ruošiami histologiniai preparatai, dėl to pagerėjo preparatų kokybė bei tikslumas.
* Nuspręsta atnaujinti senstančią ir gendančią endoskopinę įrangą, dalį operacinių stalų (šiuo metu naudojami apie 25 metų senumo), elektrochirurgijos aparatų (dalis jų veikia net nuo 1980 metų). Paskelbtas konkursas šiems įrenginiams pirkti.
* Iš centralizuotų KMUK lėšų papildomai skiriami kompiuteriai ir biuro įranga šiuolaikiniams sekretoriatams skyriuose sukurti.
Integracijos oponentai, nebeturėdami svarių argumentų dėl sujungimo tikslingumo, platina dezinformaciją, kad, prijungus Onkologijos ligoninę, ji buvo apiplėšta, labai pablogėjo paslaugos tiek Onkologijos ligoninėje, tiek pačiose Klinikose. Vienas argumentų – ilgos eilės poliklinikoje.
Neatitinka tikrovės teiginiai, jog Onkologijos ligoninė buvo apiplėšta. Onkologijos ligoninėje naudoti įrenginiai, baldai nebuvo perkelti į Klinikas. Panaikintų dalinių (vaistinės ir buhalterijos) visi kompiuteriai ir baldai perduoti kitiems Onkologijos ligoninės stacionariniams skyriams.
Jau šiandien galime teigti, kad, sustiprinus Onkologijos ligoninės materialinę bazę, papildžius darbuotojų kolektyvą labai patyrusiais klinikinį darbą atliekančiais gydytojais ir mokslininkais, gerėja šioje ligoninėje teikiamų paslaugų kokybė.
Po sujungimo Onkologijos ligoninės administracija negavo nė vieno raštiško ar žodinio skundo iš pacientų dėl pablogėjusių paslaugų. Šių metų kovo 7 dieną buvo apklausta 120 pacientų, besigydančių KMUK filiale – Onkologijos ligoninėje, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į teikiamų paslaugų kokybę, santykius su medicinos personalu ir kt. Į klausimą, ar patenkinti gydymu šioje ligoninėje, teigiamai atsakė 96 procentai apklaustųjų, o į klausimą, ar iškilus poreikiui gydytis, vėl rinktųsi šią gydymo įstaigą, teigiamai atsakė 95 procentai apklaustųjų.
Atsakydami į nelogiškus teiginius, kad prijungus Onkologijos ligoninę labai pablogėjo paslaugos pačiose Klinikose, nes poliklinikoje pas kai kuriuos specialistus susidaro eilės, norime retoriškai paklausti, ar žmonės kur nors stovi eilėse dėl blogo daikto ar prastos paslaugos? Pažymime, kad Kauno klinikose suburti daugybė tarptautinio lygio gydytojų profesionalų, kurie galėtų dirbti bet kurioje Europos universitetinėje ligoninėje. Vis labiau aprūpinant juos naujausiomis technologijomis, kaupiantis patirčiai, paslaugų kokybė kaskart gerėja. Dėl aukščiausio lygio paslaugų, kurias gali gauti šioje institucijoje, pacientai ir plūsta į Klinikas. Klinikos dirba labai intensyviai, žymiai viršydamos sutartinius limitus su ligonių kasomis, tačiau vis tiek nebegali visų sutalpinti vienu metu. Dėl to formuojasi šiokios tokios eilės. Mes gerbiame pacientų pasirinkimo teisę – geriau palaukti planinės konsultacijos pas Klinikų specialistą 1-2 mėn., negu gauti tuoj pat konsultaciją kitur, kur jis nejaučia pasitikėjimo. Onkologiniams ligoniams Klinikose suteikiama pirmenybė. Noras sumažinti onkologinių ligonių eiles ir dalį pacientų nukreipti į iki sujungimo mažai apkrautą Onkologijos ligoninę buvo vienas integracijos motyvų.
Bandant diskredituoti tiek sujungimo procesą, tiek Klinikas, pastaruoju metu bandoma pateikti netgi ekonominę dezinformaciją, neva Klinikose brangiau perkami maisto produktai, medikamentai.
Pareiškiame, kad Kauno klinikos, vykdydamos pirkimus, griežtai laikosi viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų. Todėl daugelio Klinikų perkamų vaistų kainos yra mažiausios šalyje. Tačiau kartais būna tų pačių perkamų vaistų kainų svyravimų atskirose gydymo įstaigose, kadangi skirtingu laiku skelbiamuose konkursuose siūlomų įsigyti prekių (ir vaistų) kainos nėra identiškos. Tokia situacija susidarė lyginant Klinikų ir tuometinės Onkologijos ligoninės kai kurių druskų tirpalų konkursines kainas. Šioms prekėms įsigyti konkursai abiejose įstaigose buvo skelbiami skirtingu laiku – didesniu kaip 4 mėnesių intervalu, todėl ir mažiausios pasiūlymų kainos, pagal kurias buvo sudarytos pirkimų sutartys, nebuvo vienodos. Šiuo metu daugelį vaistų KMUK perka mažesnėmis kainomis, lyginant su tuometinės KMUOL administracijos pirktų vaistų kainomis. Tad KMUOL su vaistų tiekėjais sudarytų sutarčių kainomis paskaičiuotą bendrą metinio šios įstaigos vaistų poreikio vertę palyginus su analogiška suma, perskaičiuota pagal KMUK sutartyse nurodytas kainas, susidaro 21 167,03 lito skirtumas. Taigi, prijungus prie KMUK, Onkologijos ligoninės pacientų gydymas planuotais įsigyti vaistais žymiai atpigo, o sutaupytas lėšas bus galima panaudoti ligoninės veiklai gerinti. Būtent tai, o ne pavienių vaistų kainų svyravimas rinkoje, geriausiai atspindi vaistų kainų politiką KMUK ir jos filialuose
Kategoriškai paneigiame pateiktą netikslią informaciją dėl vaisto „Ketanov” pirkimo. Onkologijos ligoninei šio vaisto 10 tablečių dėžutės įsigijimas pagal Klinikų pasirašytos sutarties kainas tapo pigesnis 0,19 Lt, o 10 ampulių dėžutė perkama net 0,70 Lt pigiau. Taip pat paneigiame neatitinkantį tikrovės teiginį, kad Klinikos perka brangesnius dezinfekcinius tirpalus. Nors Klinikų perkamo tirpalo kaina yra didesnė už tokio paties kiekio Onkologijos ligoninės pirktą tirpalą, tačiau, ruošiant darbinį tirpalą, Klinikų perkamas tirpalas BIGUACID-S yra skiedžiamas dvigubai daugiau negu Onkologijos ligoninės pirktas Chemifarm Des. Dezinfekcija Klinikų perkamu dezinfekciniu skysčiu BIGUACID-S yra pigesnė 21 proc.
Taip pat ir daugumos perkamų maisto produktų kainos Klinikose yra mažesnės negu buvusioje Onkologijos ligoninėje. Atlikus analizę suskaičiuota, jeigu per 2005 metus Onkologijos ligoninėje maistas būtų pirktas Klinikų kainomis, būtų išleista net 41 143,10 Lt mažiau.
Kauno medicinos universiteto klinikos kartu su filialu – Onkologijos ligonine, tapo galingu šalies onkologijos centru, kuriame dabar yra visos Lietuvos žmonėms reikalingos onkologinių ligų diagnostikos ir gydymo paslaugos.