Studentai maitino paukščius, kuriuos apleido mirtinos ligos išgąsdinti žmonės
Vakar Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) studentai gelbėjo gulbes. Joms sulesino apie 200 kilogramų maisto, kurį surinko bendrabutyje. Europai paskelbus paukščių gripo pavojų, kauniečiai nustojo lesinti žiemojančius paukščius, todėl šie ėmė stipti iš bado.
Paukščiai laukė pietų
„Spaudoje paskaitėme, kad paukščiai nebelesinami, todėl sugalvojome jiems padėti. Žiema šalta, patys susirasti maisto jie negali”, – sakė akcijos organizatorius LVA absolventas Kęstutis Mažeika.
Prie Aleksoto tilto susirinko apie 50 lesintojų. Panašiai tiek gulbių laukė savo pietų. Tarp jų, kaip įprasta, nardė antys.
„Maistą rinkom bendrabutyje. Studentai davė duonos, batono, kukurūzų, sausainių. Visi į akciją reagavo labai geranoriškai”, – pasakojo K.Mažeika.
Lesinti paukščių buvo kviesti ir dėstytojai. Pasak organizatorių, šie būtų mielai prisidėję, tik netiko renginio laikas – antra valanda po pietų jiems – pats darbymetis.
Priklauso pagal būsimą profesiją
Paklaustas, ar nebijo paukščių gripo, K.Mažeika sakė, kad bijo, todėl ir laikosi saugos reikalavimų. „Norėtume paraginti ir vėl imti lesinti gulbes, antis, tačiau tą daryti saugiu atstumu, paukščių neglostyti, jų nemaitinti iš rankų, nerinkti plunksnų”, – kalbėjo K.Mažeika.
Jis mostelėjo ranka turėklų, ant kurių buvo prikabinta maišelių, link – gyventojai vis dėlto lesina paukščius, todėl nepamaišys dar vienas priminimas apie saugų elgesį.
LVA antrakursė Aistė Sabaliauskaitė teigė, kad padėti gulbėms panoro labai daug studentų. „Juk esame veterinarai, mylime gyvūnėlius”, – sakė mergina. Ji ir anksčiau paukščius lesindavo – su šeima, draugais. „Paukščių gripo bijau, bet nereikia jo taip sureikšminti. Gyvūnams galima saugiai padėti”, – įsitikinusi antrakursė.
Lesinami ir švelnią žiemą
Studentai tikisi, kad po savaitės orai atšils, upės krantų nebekaustys ledas ir paukščiai galės patys rasti maisto. Gulbės yra žoliaėdės, todėl, kol upės krantus kausto ledas, jos minta tik žmonių atnešamu maistu. Paukščiai įprato būti lesinami net ir švelnią žiemą, todėl ne visi išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o užklupus atšiauriam orui nesugeba savarankiškai susirasti maisto. Ypač badą kenčia pirmamečiai paukščiai.
„Negi leisime, iki pavasario likus vos keletui dienų, paukščiams mirti iš bado? Visus, kurie žiemą maitino paukščius, kviečiame tęsti pradėtą darbą. Manome, kad gamtą mylintys ir pažįstantys žmonės dabar gali pasirūpinti paukščiais, nepakenkdami nei sau, nei kitiems. Būtina kuo greičiau organizuotai pasirūpinti Lietuvoje žiemojančiais vandens paukščiais”, – rašė Lietuvos ornitologų draugija kreipimesi į Lietuvos žmones.
Mokslininkai su nerimu seka, ar lietuviai netyčia nepasekė kaimynų lenkų pavyzdžiu ir neėmė masiškai naikinti gandrų ir kregždžių lizdų. Lenkai buvo pasidavę panikai ir ardė prieš dešimtmečius susuktus gandralizdžius, nors kol kas nenustatyta, kad šie paukščiai yra gripo platintojai.
Paukščių gripas plinta per sergančių paukščių išskyras, ypač fekalijas, apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Sudužus užkrėstiems kiaušiniams liga gali plisti ir per kitus nuo jų inkubatoriuje apkrėstus kiaušinius.
Lizdų ardymas neapsaugos
Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio nuomone, gandralizdžių ardymas tikrai neapsaugos nuo paukščių gripo. Už gamtos naikinimą gresia atsakomybė. Baudos gali siekti nuo 50 iki kelių tūkstančių litų.
Gamtosaugos ir sveikatos apsaugos ekspertų įsitikinimu, laukinių paukščių baidymas, gaudymas ar net žudymas nesustabdys ligos plitimo. Šios priemonės tik priverstų paukščius paplisti žymiai didesnėse teritorijose ir turėtų visiškai priešingą poveikį.
Anot ornitologų, efektyviausias kompleksinis kovos su paukščių gripu būdas – pastangos visose naminių paukščių ūkio šakose užtikrinti, kad naminiai paukščiai neturėtų jokių kontaktų su laukiniais paukščiais ar infekuotais vandens telkiniais.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, rudenį į pietų kraštus išskrido itin daug žąsų, gervių ir kitų paukščių. Bendras mūsų šalyje stebėtų sparnuočių skaičius pirmą kartą perkopė per 516 tūkst.