Antradienį Kaune telefonu nureketuota Kalniečių mikrorajone gyvenanti jauna šeima. Jos vienuolikametis sūnus, patikėjęs išgalvota istorija apie mamai nutikusią nelaimę, atidavė sukčiams devynis tūkstančius litų.
Kaip dienraščiui pasakojo berniuko mama, kurios vardu ir spekuliuota, sukčiai sugebėjo pabendrauti ir su ja, ir su vaiku, ir su jo tėvu – pašnekovės vyru.
Pašnekovę sukčiai susirado darbovietėje – viename Kauno grožio salone, paskambinę vidurdienį į jos mobiliojo ryšio telefoną. Skambinusysis, kuriam pagal balsą – ne mažiau kaip keturiasdešimt, prisistatė TELE 2 atstovu. Buvo labai mandagus ir atsiprašė neva už gedimą tinkluose. Po to pasiteiravo, ar jų klientė negalėtų dėl to valandai išjungti telefono, žadėdamas už tai papildyti sąskaitą penkiais litais.
Net neįtardama, kad prieš tai jau buvo paskambinta vienam tuo metu namuose buvusiam jos sūnui, su kuriuo ji kalbėjosi vos prieš dešimt minučių, moteris įvykdė TELE 2 „atstovo” prašymą. Kad pirmiau skambinta vienuolikamečiui, verčia manyti tai, jog apsišaukėlis kreipėsi į moterį pavarde. Pirminiais duomenimis, ji kartu su mobiliojo telefono numeriu iškvosta iš mažametės aukos. Berniukui atsiliepus namų telefonu, nežinomas vyriškis prisistatė policininku. Manoma, kad reikiamus aukos duomenimis jis iškvotė neva tikslindamasis, ar čia paskambino. Vaikui buvo pasakyta: „Mama suimta už tai, kad nustūmė nuo laiptų bendradarbę. Ši išvežta į ligoninę. Operacijai reikia devynių tūkstančių litų”.
Pasak mažamečio, kuriam reikėjo visa tai „suvirškinti”, pareigūnas net davęs pakalbėti su „mama”, tačiau ši tik raudojo ir kūkčiodama tepasakė vieną sakinį: „Vaikeli, paimk pinigus – žinai iš kur, ir greitai atnešk, kur liepta”.
Netrukus berniukas su pinigais jau buvo už jų namo kampo esančioje paskirto pasimatymo vietoje – prie „Liftų valdybos” pastato. Pinigų atėjo juodomis sportinėmis kelnėmis ir tokia pačia striuke dėvinti „gydytoja”. Vienuolikmečio akimis, tai buvo apie dvidešimties metų, apie 165-170 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo juodaplaukė.
Vos berniukas parbėgo į namus, grįžo iš darbo ir tėvas. Nešdamas sukčiams santaupas, jis prasilenkė su tėčiu vos penkias minutes. Tačiau apgavikai pasirodė nežaboto apetito: vos vaikas grįžo, jam vėl paskambinta. Dabar jau „policininkas” teigė dar pamiršęs pasakyti, kad suimtoji sudaužė ir bendradarbės mobilųjį telefoną. Manoma, kad jie bandė gauti dar pinigų. Tačiau berniukas perdavė telefoną tėvui. Iš pastarojo jie pinigų neprašė, tačiau ėmė sekti tas pačias pasakas.
Apie apgavystę sužinota paskambinus į mamos darbovietę stacionariu telefonu („nusikaltėlės” mobilusis vis dar buvo išjungtas). Apgautieji įsitikinę, jog tapo atsitiktinėmis sukčių aukomis: apie namuose laikinai užsibuvusius pinigus niekas nežinojo.