Visuomenės sveikatos specialistų rengiami Spaudos pusryčiai žurnalistams tampa vis įdomesni. Tačiau trečiadienį Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos organizuota erkių gaudymo operacija nepavyko: šalia Vilniaus esančio Tapelių ežero rajone surinktos vos šešios erkės – keletas patinėlių bei patelių ir viena nimfa. Prie ežero poilsiaujančios šeimos, jaunuoliai bei maudytis atvežti vaikai į specialistų perspėjimus saugotis erkių nekreipė dėmesio.
Bet ir šio „laimikio” užteko, kad žurnalistai savo akimis įsitikintų ir visuomenei papasakotų, kuo skiriasi sugautosios erkės, kuo jos pavojingos sveikatai, kokia galimo užkrato klinika. Medicinos entomologė Milda Žygutienė vaizdžiai apžvelgė iksodinių erkių ypatybes, jų populiaciją Lietuvoje ir Europoje, platinamų ligų pavojingumą.
Lietuvoje labiausiai paplitęs erkinio encefalito virusas bei erkėse aptinkamas Laimo ligos sukėlėjas, tačiau galima ir babeziazė (daugiausiai aptikta gyvuliuose, žinduoliuose, bet Lietuvoje ji kol kas nežinoma), ir erlichiazė (veikia leukocitus ir sukelia įvairius uždegiminius procesus), ir Ku karštinė (jai imlūs naminiai gyvūnai, dažnai pakenkiami kvėpavimo organai).
Vaizdingoje pavėsinėje prie Tapelių ežero infektologė Auksė Mickienė iš Kauno medicinos universiteto infekcinių ligų katedros žurnalistams pasakojo apie erkių platinamų ligų profilaktikos priemonės, kurių efektyviausia – skiepai. Dažniausiai skiepijama nuo erkinio encefalito. Bet svarbu, kad, eidami į mišką ar poilsiauti, dėvėtume tinkamus drabužius, ypač šviesius, gerai dengiančius kūną, naudotume repelentus, bet taip pat svarbu – nupjauti aukštą žolę, krūmus, ant kurių savo aukų tyko erkės, naikinti graužikus.
Žurnalistai stebėjosi, kiek daug jie ir apskritai žmonės nežino apie mažytę, bet dėl to ne mažiau pavojingą erkutę.