Pelesa – geografiškai artimas, tačiau sunkokai pasiekiamas kaimas etninėse lietuvių žemėse Baltarusijoje. Čia gyvena apie 300 mūsų tautiečių, susibūrusių į Pelesos lietuvių bendruomenę „Gimtinė”.
Iš Vilniaus iki Pelesos kaimo, kuris po paskutinio žemėlapio padalijimo atsirado Baltarusijos teritorijoje, nėra nė 100 kilometrų. Atrodytų, visai šalia, už Eišiškių, bet pasiekti šią gyvenvietę, dar 1553 metais, anot istorijos šaltinių, minėtą kaip parapijos centrą, ne taip jau paprasta. Nebeliko kasdien iš Lietuvos atvažiuojančio autobuso. Tik pirmadieniais, penktadieniais ir savaitgalio dienomis čia atvyksta Trakų-Lydos autobusas, dėl nepigios ir griežtos vizų tvarkos retai atvežantis svečių iš Lietuvos. Tik rugsėjį, per šventojo Lino atlaidus, į Šv. Lino bažnyčią suplaukia daugiau žmonių iš mūsų šalies.
Pasak vargoninkės Janinos Bagdonienės, ir tada pelesiškiai nemato tikrų artistų – patys džiugina koncertais. Tai Pelesos ansamblis, sudarytas iš Povalkės, Bolciškių ir Pelesos kaimų garbaus amžiaus giedotojų, nustebina atvykėlius.