Atlyginimų skirtumai neleidžia mūsų šalies įmonėms stoti į lygią kovą su užsieniečiais dėl darbo jėgos
Lietuvos darbdaviai gana įtariai žiūri į darbo biržoje įkurtus EURES biurus, sudarančius bendradarbiavimo tinklą, kuris jungia visų ES valstybių, Norvegijos, Šveicarijos ir Islandijos valstybines užimtumo tarnybas.
Šalies įmonių vadovai įsitikinę, kad taip valstybė tik skatina tautiečius vykti uždarbiauti į užsienį, tuo tarpu Lietuvos darbdaviai beveik neturi galimybių susirasti darbuotojų kitose šalyse.
Statybininkų neieško
Kauno darbo biržos EURES patarėja Živilė Stankevičiūtė pasirengusi atmesti verslininkų kritiką, esą bedarbiai skatinami išvykti į užsienį, o ne ieškotis darbo Lietuvoje.
Nors EURES tinklas buvo sukurtas siekiant skatinti darbo jėgos mobilumą Europos ekonominėje erdvėje, tačiau Lietuvoje šis biuras daugiausia informuoja bei konsultuoja savo klientus ir neapsiima vykdyti stambių darbuotojų paieškos projektų, ypač jeigu ieškoma specialistų bei darbuotojų, kurių šiuo metų trūksta šalies darbo rinkoje. „Jeigu mūsų būtų paprašyta Lietuvoje surasti statybininkų brigadą, mes atsisakytume vykdyti tokį projektą”, – tvirtino Ž.Stankevičiūtė.
Ir vis dėlto nors didžioji emigracijos banga, kaip prognozuojama, jau slūgsta, darbas užsienyje tebedomina nemažai mūsų šalies piliečių. Įvairiuose informaciniuose renginiuose, kur kalbėta apie laisvą asmenų judėjimą, pernai apsilankė daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų, individualios konsultacijos suteiktos dar beveik 1,8 tūkst. klientų.
Vien tik Airijoje pernai buvo sukurta 87 tūkst. naujų darbo vietų – daugiausia per pastaruosius penkerius metus. Šios šalies Centrinė statistikos tarnyba paskaičiavo, kad užsieniečiai sudaro apie dešimtadalį visos darbo jėgos.
Tautiečiai labiausiai domėjosi įsidarbinimo galimybėmis užsienyje bei socialinėmis garantijomis. Darbo jie ketino ieškoti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje.
Oficialūs skaičiai neįtikina
Užsienio darbdaviai kol kas ne itin aktyviai dairosi į mūsų šalies darbo rinką ieškodami darbuotojų. 2005 metais tiesiogiai iš ES valstybių darbdavių buvo sulaukta 182 darbo pasiūlymai, daugiausia iš Jungtinės Karalystės bei Kipro.
Kauno darbo biržoje vyko keturios atrankos ir į užsienį išvyko dirbti 14 asmenų, tarp jų 4 betonuotojai, 2 sunkvežimių vairuotojai, 8 darbuotojai turėjo gauti darbą prieškalėdinio sezono metu.
Ž.Stankevičiūtės teigimu, neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek asmenų, pasikonsultavusių EURES biuruose, išvyko dirbti į užsienį. Oficialiai apie tai informaciją pateikė 85 gyventojai, nors realiai šis skaičius gali būti ir didesnis.
Didžiausias galimybes įsidarbinti užsienyje turi virėjai, padavėjai, programuotojai ir kompiuterinių sistemų inžinieriai, pardavėjai, gydytojai terapeutai, virtuvės ir restoranų padėjėjai, pardavimų ir rinkodaros vadybininkai.
Paieškos nesėkmingos
Mūsų darbdaviai taip pat gali ieškoti darbuotojų užsienyje ir įdėti informaciją apie laisvas darbo vietas EURES portale, kur šiuo metu yra siūloma per 700 tūkst. darbo vietų. Tačiau pripažįstama, kad darbuotojų paieškas Vakarų Europoje stabdo sunkiai palyginami atlyginimai, kurie Lietuvoje vis dar yra keliolika kartų mažesni.
Iki šiol į EURES biurą kreipėsi tik viena įmonė, prašydama padėti surasti termoizoliuotoją. Tikėtasi šį specialistą rasti Lenkijoje. Tačiau Lietuvos įmonės pasiūlytas darbo užmokestis nesugundė nė vieno kaimyninės šalies piliečio. Tad nenuostabu, kad vis dažniau mūsų šalies darbdaviai dairosi į Rytų Europą ir kalba apie būtinybę supaprastinti formalumus, kurie taikomi siekiant „importuoti” darbo jėgą iš Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių.