„AirBaltic” nesiūlo kompensacijos už pamestą bagažą

Į konfliktą su pigių skrydžių bendrove įsipainiojo Kaune besistažuojantis šveicaras

Šveicaras Deividas Mėjeris netikėtai gavo galimybę pasigilinti į susirašinėjimo su oro linijų kompanija vingrybes. Iš Ciuricho į Vilnių skridusio 25 metų vyro bagažas vėlavo tris dienas, todėl jis norėtų kompensacijos už patirtas išlaidas, ką numato ES įstatymai. „AirBaltic” atstovai teigė galį tik atsiprašyti už sukeltus nepatogumus.

Trys dienos tuščiomis

Skrydis Ciurichas – Kopenhaga – Vilnius vyko sklandžiai, tačiau numatytu laiku Lietuvos sostinėje nusileido D.Mėjeris, bet ne jo bagažas. Rūbai, kiti daiktai šveicarą pasiekė tik po trijų dienų. Tiek laiko svečioje šalyje jam būtų reikėję gyventi ir dirbti taip, kaip stovi.

Laukiančiam bagažo D.Mėjeriui teko įsigyti bliuzoną ir šortus, jiems išleido 274 litus. „Ramiai į viską žiūriu, bet būtų gerai atgauti pinigus”, – sakė vyras.

Šiais metais visoje ES įsigaliojusios oro linijų keleivių taisyklės numato, jog galima reikalauti iki 1000 eurų atlyginti nuostoliams, kuriuos dėl bagažo sunaikinimo, sugadinimo, praradimo arba vėlavimo keleivis patyrė bet kurioje pasaulio vietoje, jeigu skrido ES oro linijų reisu.

„AirBaltic” yra nacionalinės Latvijos oro linijos. 52,6 procento šios kompanijos akcijų priklauso Latvijos valstybei, likusios – Skandinavijos oro linijoms (SAS).

Beje, oro linijų keleivių teisės galioja vidaus, tarptautinių reguliariųjų, užsakomųjų skrydžių metu ir visoms ne tik visokeriopą aptarnavimą, bet ir žemus tarifus taikančioms oro linijoms, kokios yra „AirBaltic”. Taisyklėse nurodoma, jog dėl nuostolių, patirtų sugadinus registruotą bagažą, atlyginimo privaloma kreiptis raštu ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jo sugrąžinimo, o dėl bagažo vėlavimo – per 21 dieną nuo jo sugrąžinimo. D.Mėjeris viską įvykdė laiku.

Jokios kompensacijos

D.Mėjeris stažuojasi bendroje Kauno technologijos universiteto (KTU) ir bendrovės „Snaigė” laboratorijoje. Joje atliekami šaldytuvų ir kompresorių tyrimai.

Šveicarą, kaip ir kitus stažuočių mainų dalyvius KTU, globoja universiteto Karjeros centras. Jo direktorius Andrius Francas, D.Mėjeriui atvykus be bagažo, paskambino į „AirBaltic” atstovybę Vilniuje. „Atsiliepusi mergina patvirtino, jog neturėtų būti bėdų dėl kompensacijos, jei tik mes pateiksime prekių įsigijimo kvitus”, – pasakojo A.Francas.

Tačiau pateikus prašymą raštu, atsakymas buvo visai kitoks. „Apgailestaujame, bet turime paaiškinti, kad „AirBaltic” nesiūlo jokios kompensacijos už pavėluotą bagažo pristatymą”, – laiške „AirBaltic” pardavimų vadybininkė Nida Kaladytė atsiprašė D.Mėjerio.

Jos pasirašytame laiške tvirtinama, kad bagažas Kauną pasiekė kitą dieną, padedant siuntų pristatymo bendrovei UPS, tačiau dar dvi dienas lagaminai klajojo po miestą, nes „buvo nurodytas neteisingas adresas”.

Bando rasti kompromisą

„Kauno dienai” N.Kaladytė teigė, jog „AirBaltic” prisiima atsakomybę, nors neaišku, kada pasimetė šveicaro bagažas. Iš Ciuricho į Kopenhagą keleivį skraidino SAS, „AirBaltic” lėktuvu jis keliavo tik nuo Danijos.

„Už tai turime atsakyti mes, nes kelionę jis baigė su mumis”, – nebandė gintis N.Kaladytė. Ji teigė, jog kompanija dar bando su D.Mėjeriu rasti kompromisą. „Natūralu, jei žmogus tris paras neturi bagažo, atsiranda papildomų išlaidų. Planavau asmeniškai paskambinti klientui ir pakalbėti. Iki šiol bendravome per tarpininką (A.Francą)”, – sakė N.Kaladytė.

Pasak jos, bagažas vėluoja labai retai. Sausio – gegužės mėnesiais iš Vilniaus ir į jį „AirBaltic” perskraidino per 100 tūkstančių keleivių. Skrydžiai organizuojami į 11 Europos miestų. Prieš dešimtmetį įsikūrusios kompanijos lėktuvų parką sudaro septyni „Boeing 737-500” bei šeši „Fokker 50” lėktuvai.

Vengia papildomos atsakomybės

Aviakompanijų veiklą Lietuvoje prižiūrinčios Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Oro transporto skyriaus vedėja Virginija Žegunytė teigė, jog oro linijų keleivių teises užtikrinančioje Monrealio konvencijoje netikslinama, kad yra nuostoliai, vėluojant bagažui, todėl neretai jų kompensavimas priklauso tik nuo kompanijos geranoriškumo.

„Keleiviai turėtų žinoti, jog „AirBaltic” vykdo pigius skrydžius ir neprisiima jokių papildomų įsipareigojimų, vengia bet kokios papildomos atsakomybės”, – kalbėjo V.Žegunytė.

CAA keleivių skundus pradėjo registruoti nuo šių metų balandžio mėnesio, kai įsigaliojo Oro linijų keleivių teisės. „Per savaitę gauname po kelis skundus, o būna, kad nesulaukiame nė vieno”, – sakė vedėja.

Išeitis – kreiptis į teismą

Daugiausiai skundžiamasi „AirBaltic” veikla. „Ši kompanija pinigų už bilietus negrąžina nei mirties, nei ligos atveju, net jei apie įvykusią nelaimę kompanijai pranešama labai iš anksto, į reisą registruojama ne vėliau kaip iki jo pradžios likus pusvalandžiui. Dažniausiai susigrąžinti pavykdavo tik oro uosto mokesčius. Visa tai – teisėta, tačiau apie tokias taisykles keleivius reikia informuoti jiems perkant bilietus. Skundęsi žmonės tvirtino, jog apie tai jie nebuvo įspėti”, – pasakojo V.Žegunytė. Pasak jos, nemažai skundų pasitvirtino.

Visais minėtais sutarties tarp kompanijos ir keleivio pažeidimų atvejais ACC prasižengėliams turi tik patariamąją galią. Vienintelė išeitis klientams – kreiptis į teismą.

Anot V.Žegunytės, prarasti licenciją skraidyti Lietuvoje aviakompanija galėtų tik piktybiškai pažeidinėdama bendras, o ne savo vidauss taisykles.

2004 m. dėl Europos oro linijų kaltės dingo arba buvo apgadinta daugiau nei 5 milijonai bagažo vienetų, 2002 m. buvo atsisakyta vežti 250 tūkst. keleivių. Net ir sumokėjusiems už bilietus žmonėms staiga būna pranešama, jog jų bilietai nebegalioja ir prašoma pasiimti pinigus, nors reisas neatšaukiamas.

D.Mėjeris teigė, jog ir atgal namo skris „AirBaltic” linijomis, nes pigu.

Jurgita Murauskaitė