Elgesio emocinių sutrikimų turintys paaugliai dėl tėvų ir valdininkų abejingumo dažnai paliekami likimo valiai
Mokyklose mokosi nemažai mokinių, kurie dėl savo elgesio emocinių sutrikimų gerokai skiriasi nuo aplinkinių. Jiems adaptuotis bendraamžių būryje ne visada sekasi – su jais dirbdami mokytojai turi daug vargo, o pasirūpinti paauglių gydymu bei specialia priežiūra nėra kam.
Į pamokas palydi senelis
Kauno Petrašiūnų vidurinės mokyklos dešimtoką Tomą (jo pavardė pakeista) kiekvieną rytą į mokyklą palydi senelis. Mokytojai su paaugliu dirba atskiroje patalpoje, nes būti kartu su juo klasėje bendraamžiams nesaugu. Tomo elgesys neprognozuojamas: jis gali iškrėsti ką nors netikėto – išgąsdinti, terorizuoti, gal net žiauriai pasielgti. Kartą jis yra iššokęs iš namo trečiojo aukšto. Dešimtokui skirtas namų mokymas, bet, direktorės pavaduotojos Violetos Buksienės teigimu, mokytojai eiti pas auklėtinį į namus dėl jo neprognozuojamo elgesio bijo. Senelis, kantriai palaukęs kol baigsis pamokos, vedasi anūką į namus.
Medikai paaugliui yra diagnozavę sunkų emocinį elgesio sutrikimą, Tomas turi invalidumo grupę. Gydytojų konsultacinės komisijos išvada kategoriška: septyniolikmetis gali gyventi tik ilgalaikės socialinės globos įstaigoje. Kauno pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistų teigimas kiek kitoks: šis nepilnametis yra mokytinas, tik jį lavinant bendrąsias ugdymo programas reikia derinti su specialiosiomis. Būtina ir įvairių specialistų pagalba. Paauglį mokantys pedagogai, pasak V.Buksienės, imasi ant savo pečių visą atsakomybę, nors gerai žino, kad rizikuoja. „Laukiame, kol atitinkamos institucijos priims sprendimą ir apgyvendins Tomą kurioje nors globos įstaigoje. Tačiau šis laukimas užsitęsė”, – sakė pedagogė.
Reikalinga specialistų globa
Dėl šio paauglio būklės ir ateities labiausiai nerimauja berniuko seneliai. Tomo tėvai išsiskyrę – mama su berniuko sesute išvykusi gyventi į Vokietiją ir yra sukūrusi kitą šeimą. Atskirai gyvena ir Tomo tėvas, kurio, pasak pedagogo, berniukas labiausiai ilgisi. Tačiau tėvas, nors ir mokantis sūnui alimentus, su vaiku beveik nebendrauja. Neseniai seneliai kreipėsi į šalies Prezidentą, prašydami padėti berniukui surasti pensionatą, kuris, jų manymu, galėtų išspręsti daugelį jų šeimos problemų. Pagyvenę žmonės teigė, kad jiems gyventi su rimtą diagnozę turinčiu anūku nesaugu.
Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybos (KVTAT) vedėja Birutė Daugėlienė teigia gerai žinanti Tomo situaciją. Ne kartą kreiptasi į Kauno apskrities viršininko administraciją (KAVA), įvairias globos institucijas, tačiau jose paaugliui vietos neatsiranda: įstaigų vadovai suranda priežasčių, neva Tomo sveikatos būklė specifinė. Švėkšnos specialioji sanatorinė mokykla paauglį, tiesa, buvo priėmusi, bet jis ten pagyveno tik keletą savaičių. Vėliau mokyklos vadovai, paskambinę seneliams, pasakė, kad šie berniuką pasiimtų. Jam esą šioje mokykloje adaptuotis buvo sunku.
B.Daugėlienės teigimu, tai, kad niekur Lietuvoje nėra teikiamos paslaugos vaikams, turintiems nedidelių protinių arba elgesio ir nuotaikų sutrikimų, – labai didelė problema. „Įstaigą, kurioje paaugliai būtų globojami ir kartu gydomi, galėtų įsteigti apskrities administracija, nes būtent jai patikėta teikti specialiąsias paslaugas”, – sako KVTAT vedėja. Pasak jos, tokių vaikų nėra labai daug ir tai padaryti nebūtų sunku. Baisiausia, kad dažnai tokie paaugliai linkę nusikalsti. Laiku negydomi, užaugę arba paauglystėje jie gali pridaryti nepataisomų dalykų. Prieš 5-6 metus Kaune visus pašiurpino atvejis, kai Gestapu pramintas paauglys žiauriai nužudė šešiametę mergaitę. Niekas nėra apsaugotas nuo to, kad tokie faktai nepasikartos.
Bejėgiai padėti
Mokydamiesi bendrojo lavinimo mokyklose tokio elgesio paaugliai kelia daug rūpesčių mokytojams, bet šie bejėgiai ką nors keisti. Juolab kad priverstinis gydymas tokiems paaugliams negali būti taikomas. Skaudžiausia, kai tokius vaikus likimo valiai palieka tėvai, o pasirūpinti jų medicinine priežiūra nėra kam.
Neseniai pilnamečiu tapęs R.P. gyveno šeimoje, kurios visi nariai turėjo proto negalią. R.P. nuo pat vaikystės buvo linkęs nusikalsti. Ypač agresyvus tapdavo tada, kai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų. Specialieji globos namai jam irgi nepadėjo. Už tai, kad sužalojo keletą bendraamžių vėliau atliko bausmę Nepilnamečių kolonijoje. Iš ten išėjusiojo globos namai jau nebenorėjo priimti – esą gali daryti neigiamą poveikį paaugliams. Dabar R.B. vėl grįžo į savo šeimą. Pasak KVTAT darbuotojų, jo ateitis neprognozuojama.
Devynmetis Vaidas ne tik blogai mokosi, bet turi ir kitokią silpnybę – matant klasės vaikams demonstruoja hiperseksualumą. Tėvams atrodo, kad tai nieko blogo, nors mokytojai imasi už galvos ir nežino, kaip su mokiniu elgtis.
Kitos mokyklos aštuntokei Renatai – dar tik 14 metų, bet jai diagnozuotas ryškus emocijų ir elgesio sutrikimas. Pedagogus stebina jos potraukis priešingos lyties atstovams, ji seksualines paslaugas vyrams teikia nuo 11 metų. Į pamokas paauglė neina, mokytojai su ja turi daug vargo.
Trylikametis Jonas į mokytoją yra ne kartą metęs kietą daiktą, ją išplūdęs. Tokių ir daugybę kitų pavyzdžių miesto mokyklų pedagogai gali papasakoti nemažai.
Švietimo ir ugdymo skyriaus (ŠUS) vyriausiosios specialistės Vidos Bliumbergienės teigimu, Kauno bendrojo lavinimo mokyklose mokosi per 900 specialiųjų poreikių vaikų. Iš jų 40 turi elgesio ir emocijų sutrikimų, maždaug šimtui mokinių, be to, dar diagnozuotas vystymosi raidos sutrikimas. „Jie žinias įsisavina, kai kurie netgi yra ypač gabūs. Bet jų poelgiai nenuspėjami – jie gali apspjauti mokytoją arba draugą, išplūsti, klasėje švaistytis peiliu. Tokie mokiniai savo elgesiu išbalansuoja visą klasę”, – sako V.Bliumbergienė.
Antra vertus, pasak pašnekovės, jei tokius mokinius izoliuosim ir uždarysim specifinėje įstaigoje, jie niekada nepritaps visuomenėje. Ieškoma būdų, kaip su jais bendrauti normalioje mokyklinėje aplinkoje. Per 160 mokinių mokomi namuose, 60-čiai jų skirtas ilgalaikis mokymas. Tarp jų yra ir tokių, su kuriais klasėje dirbti nesaugu. Panašaus elgesio sutrikimų turintiems vaikams buvo skirta „Šaltinio” pagrindinė mokykla, kuri dabar sujungta su Kovo 11-osios vidurine. Kol kas tokio elgesio vaikai mokosi atskirose klasėse, o ilgainiui, pasak V.Bliumbergienės, jie bus integruoti į bendrąsias klases.
Mokytojų padėjėjai – utopija
Švietimo ir mokslo ministerija jau keleri metai deklaruoja, kad yra steigiami mokytojų padėjėjų, dirbsiančių su komplikuoto elgesio mokiniais, etatai. Tačiau, Švietimo ir ugdymo skyriaus duomenimis, tokie etatai kol kas įsteigti tik keturiose Kauno mokyklose. Mokyklų vadovams patiems palikta teisė pasirūpinti, kad šie etatai būtų įsteigti iš „mokinio krepšelio” lėšų. Tačiau „krepšelyje” trūksta pinigų ir būtiniausiems mokyklų poreikiams, tad padėjėjų etatų pedagogams, matyt, dar teks ilgai palaukti.
Kauno pedagoginės-psichologinės tarnybos direktorė psichologė Raimunda Žiulytė teigia, kad elgesio sutrikimų turintys vaikai dėl intelekto dažniausiai gali mokytis. Ši tarnyba nustato, ar jie gali įsisavinti mokymo programą ir kokiu lygiu. Tačiau pašnekovės nuomone, „spaudimo” apgyvendinti tokį paauglį uždaroje įstaigoje neturėtų būti.
Kauno apskrities Socialinių, švietimo ir kultūros departamento Socialinių reikalų skyriaus vedėja Angelė Griškevičienė pripažįsta, kad apskrityje įsteigti specialią ugdymo įstaigą emocinių elgesio sutrikimų turintiems vaikams išties reikėtų. Pasak jos, šioje nedidelėje įstaigoje vaikai galėtų praleisti darbo dienas, o savaitgaliu sugrįžtų į namus. Tačiau kas turėtų imtis tokios iniciatyvos?