Projektus gauti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai rengiančių bendrovių atstovai pastebi, jog šį dar gana naują verslą ir rinką iškraipo pernelyg daug vilčių klientams teikiantys nesąžiningi bei nekompetentingi konsultantai.
Konsultacinių įmonių atstovų teigimu, pačiam ūkininkui ar įmonei pasirengti projektą gauti paramai yra įmanoma, tačiau reikia kritiškai įvertinti savo sugebėjimus ir skirti laiko.
Pirmąkart klaidų neišvengia
VšĮ „Eurosfera” direktorės Irmos Lapėnaitės teigimu, projektą rengiant pirmą kartą klaidų išvengti beveik neįmanoma, o taisant klaidas tikimybė gauti paramą taip pat tampa beveik nulinė.
„Įmonė gali ir pati parengti projektą, nes visa informacija yra vieša, visi reikalavimai išdėstomi pareiškėjams skirtose gairėse. Tačiau paprastai kreipiamasi į konsultantus, nes jie gali parengti projektą profesionaliau. Ir, aišku, dar dėl to, kad tokiu būdu sutaupoma laiko”, – antrino ir UAB „ASI Consulting Baltic” vyriausioji konsultantė Aurelija Raščiuvienė.
Pasak UAB „Eurointegracijos projektai” direktoriaus Gintaro Lubausko, net ir gavęs tam tikrą skaičių konsultacijų, kurias nemokamai teikia už valdiškus pinigus dirbantys konsultantai, žmogus nesugebės projekto parengti savarankiškai.
„Taigi, prasikankinęs savaitę ar dvi, jis ir vėl grįš pas viešąjį konsultantą ir paklaus, kas jam gali parengti projektą. O pastarasis jau turi parengęs variantus ir ką nors tikrai pasiūlys. Taigi netiesiogiai sudarytos sąlygos protegavimui”, – svarstė G. Lubauskas.
Lietuvos valstybės ir ES teikiamą paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administruojančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovų teigimu, interneto svetainėje yra skelbiamas Konsultavimo įstaigų akreditavimo komisijos patvirtintas akredituotų įmonių sąrašas, kuriame ieškantys konsultantų pagalbos gali laisva valia pasirinkti norimą. Agentūra taip pat informuoja pareiškėjus apie reikalavimus paramai gauti, paramos teikimo tvarką ir pan.
NMA duomenimis, teikiant projektus Kaimo plėtros plano priemonių paramai gauti, savo jėgomis dokumentus parengia daugiau kaip pusė pareiškėjų. Teikiant paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, apytiksliai 20 proc. investicinių projektų parengia patys pareiškėjai, kiti – su konsultantų pagalba.
Anot agentūros atstovų, ūkininkui kiek sudėtingiau yra parengti stambų investicinį projektą, nes tam gali prireikti specifinių žinių, apskaitos išmanymo ir pan. Tokie projektai turi atitikti įvairius keliamus reikalavimus, gyvybingumo kriterijus.
Beje, projektų rengimo išlaidos yra kompensuojamos, jei pats projektas pripažįstamas tinkamu paramai gauti.
Įvaizdį menkina „benderiai”
Pasak G. Lubausko, renkantis ir vertinant konsultantą reikėtų atkreipti dėmesį į įmonės patirtį, atliktų darbų sąrašą, apyvartą bei rekomendacijas, nes pasitaiko nesąžiningų ir nekompetentingų vadinamųjų vienadienių konsultantų.
„Paprastai tokie „benderiai” prisistato, kad turi kokį nors dėdę ministerijoje, ar dar aukščiau, kuris viską sutvarko. Teko girdėti daug atvejų, kai panašūs konsultantai dingsta kaip į vandenį, kai tenka ką nors konkrečiai spręsti”, – sakė G. Lubauskas.
Tokie dalykai, anot jo, menkina konsultacinių įmonių įvaizdį, krenta pasitikėjimas jomis, ir organizacijos projektus bando rengti pačios, o tam reikia specifinių žinių, todėl neretai savarankiškai rengti projektai neatitinka kriterijų ir yra atmetami.
Pasak A. Raščiuvienės, konsultantai gali įvertinti, kokios yra galimybės gauti paramą, nes žinomi vertinimo kriterijai ir tam tikri vertinimo niuansai. Šimtaprocentinių garantijų sąžiningi konsultantai nežada ir perspėja klientus, jeigu jų idėja gali turėti mažai šansų gauti paramą.
Tačiau esama ir tokių, kurie bet kokiu atveju tvirtina, jog idėja gera. Pasak G. Lubausko, žmogus paprastai girdi tai, ką nori, todėl rengia projektą su sėkmę žadančiais konsultantais, o vėliau patiria nuostolių.
A. Raščiuvienė pastebi, kad dažniausiai klientas turi tik pradinę idėją, o dar dažniau – norą gauti ES paramą. Konsultanto darbas ir yra įvertinti pačią idėją, jei reikia, plėtoti ją taip, kad būtų galima gauti paramą bei iki galo parengti projektą.
Pasak A. Raščiuvienės, kai kuriais atvejais pradinė kliento idėja visiškai pasikeičia, o kartais tiesiog nusprendžiama, kad struktūrinių fondų paramos prašyti neverta – geriau pasiimti paskolą.
Beje, dažnai taikoma praktika, kad už projekto rengimą dalis sumos sumokama pateikus paraišką, o kita dalis – tik tokiu atveju, jei parama gaunama.
Iš pradžių – amatas
Pasak I. Lapėnaitės, projektų rengimo paslaugos atsirado apie 1999-uosius metus, kai Lietuvoje pradėjo steigtis pirmieji verslo informacijos centrai. Tačiau šių centrų steigėjai paprastai būdavo ne privatūs asmenys, o savivaldybės ar ministerijos, todėl pavadinti tai konsultacinių paslaugų verslu vargu ar buvo galima. Vis dėlto šių centrų darbuotojai padėdavo rengti ir projektus.
G. Lubausko teigimu, dar prieš kelerius metus šį verslą buvo galima vadinti tik amatu.
Pasak jo, konsultacijos ES struktūrinių fondų klausimais iš esmės yra naujas konsultacinis verslas, o konsultacinės rinkos apimtys per paskutiniuosius trejus metus išaugo 7-10 kartų. Iki 2003-iųjų dirbusios konsultacinės įmonės užsiiminėjo mokymais, kokybės vadybos sistemų diegimu, rengė strateginius bei verslo planus. Projektų vadybos ir rengimo specialistų iki tol nereikėjo, įmonės buvo mažos, jos turėjo savo nišas ir aršiai nekonkuravo. Įmonių pelningumas nebuvo didelis, jos vangiai investavo ir plėtėsi, todėl, pasak G. Lubausko, tai ir buvo ne verslas, o amatas.
Situacija kardinaliai pasikeitė po 2004-ųjų. Ženkliai išaugo projektų rengimo paklausa, padaugėjo ir konsultantų. Pasak G. Lubausko, kovojant dėl vietos rinkoje naujosioms įmonėms teko daug investuoti į infrastruktūrą, personalą, išlikti pavyko ne visoms, tačiau dabar didžiausių konsultacinių įmonių dvidešimtuke vyrauja įkurtos prieš trejus ketverius metus.
Pasak I. Lapėnaitės, užsakymų daugėja nuolat, žmonės noriai ieško galimybių plėtoti savo verslą, todėl ir naudojasi ES parama. Tad paties konsultacinio verslo perspektyvos taip pat esančios geros.